BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vyriausybės naujienos

Teisingumo ministerija kviečia politines partijas teikti savo narių sąrašus

Teisingumo ministerija primena, kad vadovaujantis Politinių partijų įstatymu visos politinės partijos kiekvienais metais iki kovo 1 d. ir iki spalio 1 d. privalo pateikti savo partijos narių sąrašus. Partijos sąraše turi būti ne mažiau kaip 2000 narių.

Jei partija sąrašo nepateikia iki kovo 1 d. ar pagal pateiktą sąrašą bus nustatyta, kad jame yra mažiau nei 2000 narių, ji negali pretenduoti į iš valstybės biudžeto skiriamus asignavimus, o du sykius nepateikus partijos narių sąrašų - politinei partijai  pradedama likvidavimo procedūra.

Iki šios dienos 13 partijų Teisingumo ministerijai jau pateikė savo narių sąrašus. Tai jau padarė kelios didžiosios Lietuvos partijos: Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis.

Politinių partijų narių sąrašai teikiami ir tikrinami elektroniniu būdu per Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą.

Politinės partijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašęs sąrašą elektroniniu parašu, jį turi pateikti prisijungęs prie informacinės sistemos per www.epaslaugos.lt portalą. Pateikto sąrašo duomenys automatiniu būdu sutikrinami su kitų partijų narių sąrašais ir Gyventojų registro ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis, patikrinama, ar partijų nariai yra pilnamečiai, ar jų duomenys  nesikartoja kitų partijų sąrašuose.

Primintina, kad partijoje turi būti ne mažiau kaip 2000 narių. Jei politinė partija neturi tokio narių skaičiaus, ji negalės elektroniniu būdu pateikti savo narių sąrašo.

Partijos narių sumažėjus daugiau nei įstatymų leidžiamas minimumas, partija  likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu ji pati per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruotos 38 partijos (13 iš jų likviduojama, 2 partijos yra reorganizuojamos). Politinių partijų nariais yra beveik 122 tūkstančiai asmenų.

Teisingumo ministerijos informacija

Lietuva žengė svarbius teisinius žingsnius link narystės EBPO

Lietuva oficialiai pakviesta tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) darbo grupės, kovojant su papirkimais tarptautiniuose verslo sandoriuose, visateise nare. Apie tai informavo šios autoritetingos  organizacijos  generalinis sekretorius Angel Gurria  teisingumo ministrei Mildai Vainiutei adresuotame  laiške.

Dabar Lietuva galės ratifikuoti EBPO Konvenciją dėl kovos su užsienio pareigūnų papirkimu sudarant tarptautinius verslo sandorius. Prisijungimas prie Konvencijos - viena iš būtinų sąlygų šaliai siekiant  narystės EBPO.

„EBPO įvertino Lietuvos pažangos žingsnius kovoje su tarptautine korupcija. Lietuvai teko išlaikyti nelengvą egzaminą, kad patektų į šią darbo grupę”, - sako teisingumo ministrė M. Vainiutė.

Tapusi darbo grupės nare ir prisijungusi prie Konvencijos, šalis įsipareigoja aktyviai kovoti su papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose ir griežtai bausti kyšius užsienio pareigūnams duodančias Lietuvos įmones ir gyventojus.

EBPO taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuva turi užtikrinti, kad valstybės valdomos įmonės už korupcinio pobūdžio nusikaltimus be išlygų būtų traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat dar reikia peržiūrėti kaltės įrodinėjimo standartus papirkimo bylose. Šie klausimai bus nagrinėjami kitame Lietuvos vertinimo etape birželio mėnesį.

Darbo grupė numato šešis vertinimo etapus, ir tik juos įveikusi Lietuva galės tapti EBPO nare. Šių metų birželio mėnesį Lietuvos laukia trečiasis etapas, kurio metu   EBPO sekretoriatas kartu su Airijos ir Lenkijos ekspertais tirs Lietuvos teisinę bazę.

Rengdamasi stojimui į šią svarbią darbo grupę, Teisingumo ministerija parengė Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie apriboja galimybes atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenis, davusius  kyšį užsienio pareigūnui, taip pat buvo praplėstas užsienio pareigūno apibrėžimas. Kodekso pataisos buvo priimtos ir įsigaliojo 2015 metais.

Bendradarbiaujant su Finansų ministerija buvo parengti ir Seime priimti mokesčių įstatymų pakeitimai, kurie užkerta  kelią kyšininkavimui. Seimas taip pat priėmė  svarbius Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimus dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės išplėtimo, pajamų, gautų iš papirkimo, konfiskavimo.

Teisingumo ministerijos informacija

Ministras M. Sinkevičius: „Valstybės lėšos privalo būti naudojamos efektyviai ir skaidriai”

Antradienį ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius susitiko su valstybės kontrolieriumi Arūnu Dulkiu. Susitikimo metu pristatyta 2017 m. valstybinio audito programa ir aptarti joje numatyti sisteminiai auditai, susiję su Ūkio ministerijos kuruojamomis valstybės įmonių valdymo, viešųjų pirkimų, investicijų, verslo aplinkos gerinimo sritimis.

Ministro M. Sinkevičiaus teigimu, efektyviam valstybės lėšų valdymui turi būti skiriama ypač daug dėmesio ir griežta kontrolė. „Valstybės lėšų valdysena privalo būti tvari ir orientuota į rezultatus, todėl investicijos į valstybės projektus  turi būti naudojamos efektyviai ir skaidriai”, - sakė ūkio ministras.

Kalbantis apie aukščiausios audito institucijos rekomendacijas, kaip tobulinti biudžeto valdyseną, šalies investicijų planavimą bei vykdymą ir kitas sritis, ministras M. Sinkevičius sakė, kad sieks tobulinti viešojo sektoriaus institucijų veiklos reglamentavimą ir gerinti valstybinių įmonių administravimą.

„Bendro darbo rezultatai gali padėti iš esmės peržiūrėti valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, valdymo politiką ir taip siekti didesnio jų efektyvumo ir skaidrumo”, - pažymėjo ministras.

Aptariant Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas Vyriausybei patikslinti valstybei svarbių ekonominių projektų (VSEP) statuso suteikimo tvarką ir inicijuoti Vyriausybės nutarimais patvirtintų valstybei svarbių ekonominių projektų peržiūrą, ūkio ministras informavo, kad ministerija yra parengusi VSEP aprašo pakeitimo projektą, kuris šiuo metu derinamas su kitomis atsakingomis institucijomis ir jau artimiausiu metu bus teikiamas svarstyti ministrų kabinetui.

„Kartu bus teikiamas ir siūlymas įgyvendinti projektų, kuriems jau suteiktas VSEP statutas, peržiūros rekomendacijas”, - pridūrė ministras M. Sinkevičius.

Ūkio ministerijos informacija

Dėl PVM lengvatos šildymui socialdemokratai vieningi

Dėl PVM lengvatos šildymui socialdemokratai ir toliau laikosi jau anksčiau priimtos nuostatos - tokia lengvata, patvirtinta praėjusios kadencijos Seime socialdemokratų siūlymu, - turi išlikti.

Šios pozicijos laikosi ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, ir Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, ir socialdemokratų tarybos posėdyje pasisakę nariai.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės bando klaidinti visuomenę, neva, socialdemokratų pozicijos dėl PVM šildymo lengvatos pratęsimo yra skirtingos. Tačiau jokių prieštaravimų  neiškilo ir socialdemokratų partijos tarybos posėdžio metu. Buvo vertinamas ir kritikuojamas Valstiečių ir žaliųjų partijos siūlymas naikinti PVM lengvatą.

„Aš manau, ir tą pasakiau per tarybos posėdį, kad valstiečių-žaliųjų siekis naikinti PVM lengvatą šildymui net ir su kompensaciniu mechanizmu tiesiog padidintų pašalpų prašytojų skaičių. Žmonės, prašantys valstybės paramos, psichologiškai jaučiasi blogai. Socialdemokratai negali skatinti žmonių tapti pašalpų prašytojais,” - sako Vilniaus miesto vicemeras socialdemokratas Gintautas Paluckas, palaikydamas, o ne kritikuodamas partiečių poziciją dėl šildymo PVM.

„Socialdemokratai patys pasiūlė ir praėjusio Seimo balsais šiam šildymo sezonui buvo pratęsta PVM lengvata šildymui. Toks buvo ir mano, ir kitų frakcijos narių sprendimas. Nežinau, kodėl kai kurios žiniasklaidos priemonės nori supriešinti socialdemokratus šiuo klausimu. Galbūt todėl, kad prabilau, kas lauktų ateityje energetikos kainų sektoriaus, ir kokie kompensaciniai mechanizmai būtų reikalingi,” - teigia LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sako, kad socialdemokratai savo poziciją dėl PVM lengvatos jau kitą savaitę pademonstruos tvirtindami  Seime 2017 metų biudžetą. Socialdemokratų frakcija balsuodama palaikys savo pasiūlytą sprendimą - palikti galioti PVM lengvatą visam šiam šildymo sezonui.

Suklydusias žiniasklaidos priemones prašome paneigti ir nepublikuoti neteisingos informacijos bei interpretacijų  ypač tokiomis visuomenei jautriomis temomis.

Šiemet surinktos viršplaninės pajamos į biudžetą leidžia anksčiau kompensuoti pensijas

Kadenciją baigusios socialdemokratų Vyriausybės pastangomis per vienuolika šių metų mėnesių surinkta 238 milijonų eurų viršplaninių pajamų valstybės ir savivaldybių biudžete.

Seimo socialdemokratų frakcijos nariai palaiko ir balsuos už paankstintą kompensacijų sumokėjimą. Papildomai surinktos pajamos į biudžetą leidžia paankstinti kompensacijas už konservatorių-liberalų Vyriausybės nusavintas pensijas - jos bus sumokėtos iki 2017 metų pirmojo ketvirčio pabaigos.

„Mūsų Vyriausybė dirbo ir mokėjo kompensacijas už pensijas, kurias konservatorių vyriausybė neteisėtai nukarpė. Žmonėms turi būti kuo anksčiau sumokėtos visos kompensacijos už pensijas. Gaila, kad pensininkams reikėjo laukti savo teisėtų pinigų, bet tik dabar ir tokiais būdais - kai šiemet didžiausiomis pastangomis buvo uždirbta viršplaninių pajamų į biudžetą - galime tą kompensavimą paskubinti,” - sako socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Senatvės ir valstybinių pensijų kompensavimui 2017 metais papildomai reikia 41,6 mln. eurų.

Dešimties mėnesių valstybės biudžetas - pilnesnis nei planuota

Per dešimt šių metų mėnesių valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 4 proc. (per 240 mln. eurų) daugiau, o vien tik valstybės biudžetas - 2,7 proc. (beveik 134 mln. eurų) daugiau nei planuota, rodo išankstiniai Finansų ministerijos duomenys.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio-spalio pajamos - 6,3 mlrd. eurų, o tik valstybės biudžeto - 5,1 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pajamų gauta atitinkamai 483 mln. eurų ir 357 mln. eurų daugiau.

Finansų ministrė Rasa Budbergytė sako tikinti, kad metų pajamų planas bus įvykdytas, nes tą rodo beveik visus metus stebimos teigiamos tendencijos. „Spalio mėnesį pavyko šiek tiek sumažinti ir PVM atotrūkį, o kol kas jo trūkumą biudžete kompensuoja  viršplaninės kitų mokesčių pajamos “, - komentuoja R. Budbergytė.

Finansų ministerijos duomenys rodo, kad dešimties mėnesių valstybės biudžeto mokesčių pajamų planas viršytas 1,4 proc. (kiek daugiau nei 62 mln. eurų), o palyginti su atitinkamu pernykščiu laikotarpiu, tokių pajamų gauta 5,6 proc. (per 244 mln. eurų) daugiau.

Pagrindinių mokesčių įplaukos sausio-spalio mėnesiais buvo didesnės nei prognozuota, kai minėta, šiek tiek atsiliekama nuo plano tik surenkant PVM. Pajamų iš PVM minėtu laikotarpiu gauta 2,611 mlrd. eurų. Tai 1 proc. (26 mln. eurų) mažiau nei prognozuota šiemet sausį-spalį, tačiau palyginti su pernai metų tapačiu laikotarpiu, PVM surinkimas padidėjo net 4,7 proc. (beveik 117 mln. eurų).

Už visas akcizines prekes per dešimt mėnesių gauta kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų - 2,9 proc. daugiau nei prognozuota. Pelno mokesčio įplaukos sudarė 505 mln. eurų - 12,1 proc. daugiau nei planuota.

Gyventojų pajamų mokesčio įplaukos į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus sausį-spalį buvo 1,232 mlrd. eurų - 5,6 proc. didesnės nei prognozuota.

Patvirtintos 2016 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 5,945 mlrd. eurų, su ES lėšomis - 8,046 mlrd. eurų.

Finansų ministerijos informacija

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kalba baigiamajame 2012-2016 metų Seimo posėdyje

Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo  nariai, ministrai,

šiandien išgyvename kiekvienos kadencijos Seimo narių patirtą jausmą, kaip greitai prabėga ketveri metai. Darbą baigia vienuoliktas nepriklausomos Lietuvos Seimas ir šešiolikta Vyriausybė. Esame antra iš eilės Vyriausybė, kuri dirbo visą kadenciją, nors valdančiosios koalicijos ir opozicijos jėgos buvo apylygės. Labai svarbu, kad čia radome sutarimą daugeliu Lietuvai svarbių klausimų. Manau, kad mūsų politiniame gyvenime atsiranda daugiau atsakomybės, išminties ir stabilumo.

Šiuos ketverius metus augant ekonomikai, toliau laikėmės iždo politikos drausmės. Todėl mūsų valstybė yra gerokai stabilesnė ir atsparesnė galimiems netikėtumams ar krizių audroms. Lietuva sukaupė daug augimo jėgų, sustiprino savo ekonomiką ir jau netrukus gali pradėti dosniau didinti atlyginimus ir pensijas, veiksmingiau spręsti socialines problemas.

Įvestas euras tapo Lietuvos gebėjimo tvarkyti savo finansus kokybės ženklu ir atnešė tarptautinių rinkų pasitikėjimo dividendų.

Atverdami naujas labai perspektyvias rinkas kituose žemynuose, augančios ekonomikos ir mega rinkų šalyse, atrėmėm Rusijos draudimų ir recesijos smūgį Lietuvos eksportui. Į regionus nukreiptos investicijos sužadino verslo plėtrą nuo didmiesčių atokiau esančiuose miestuose ir miesteliuose. Šių gerųjų permainų norėtųsi daugiau, bet dar kartą pakartosiu - regionų ekonomiką gaivinti yra sunkiau ir brangiau negu marinti. Manau, ši skausminga krizės laikų nepamatuoto taupymo pamoka ateityje neleis daryti panašių klaidų.

Lietuvos politinę nepriklausomybę patikimai sustiprinome energetiniu saugumu. Nuo šiol mūsų valstybė gali savarankiškai apsirūpinti energetiniais ištekliais iš įvairių šaltinių. Šilumos ir elektros gamybai pradėjome plačiai naudoti vietinį kurą. Dėl to ne tik ženkliai sumažėjo energijos kainos vartotojams - Lietuvoje sukurta energijos iš vietinio kuro gamybos pramonė, kurios pažangios technologijos jau eksportuojamos į kitas šalis.

Pradėjome derybas dėl Lietuvos narystės vienoje įtakingiausių pasaulio ekonominių institucijų - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Tikimės, kad nauja koalicinė Vyriausybė sėkmingai užbaigs šį darbą, ir Lietuva, kaip buvo numatyta, 2018 metais taps EBPO nare.

Naujų grėsmių akivaizdoje šimtus milijonų eurų investavome į krašto gynybinių pajėgumų plėtrą. Lietuva, pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus NATO -stiprinti ir palaikyti nacionalinės kariuomenės galią, sąjungininkų akyse susigrąžino patikimos ir atsakingos partnerės vardą. Būsime geriau apginti, jeigu tuo rūpinsimės ir patys.

Inicijavę aukštojo mokslo permainas, laikėmės principo - mūsų kelias ne tarpusavio konkurencija, o kooperacija. Lietuvos rinka yra per  maža dešimtims universitetų ir kolegijų. Kauno  geriausi universitetai jau parengė jungimosi planus. Įstatymu įteisintas valstybės užsakymas rinkoje paklausių specialybių garantuoja kvalifikuotų specialistų rezervą ateities ekonomikai. Gerą žinią siunčia profesinio mokymo sistema - profesinis rengimas pastaraisiais metais dar labiau sustiprino savo patrauklumą.

Gerbiamieji,

Šešioliktoji Vyriausybė sprendė aštrias kasdienes problemas ir kūrė prielaidas ateities gerovei.

Mes nepaliekame naujų valdžios skolų gyventojams. Baigiami išmokėti iš krizės laikų paveldėti finansiniai įsipareigojimai. Skirdami šimtamilijonines kompensacijas, didindami krašto apsaugos finansavimą, deja, pritrūkome išteklių dosniau padidinti pensijas, kitas socialines išmokas ir atlyginimus.

Tačiau parengtas socialinis modelis - giluminė struktūrinė reforma yra mūsų investicija į Lietuvos ekonominės ir socialinės gerovės perspektyvą. Lieku prie savo nuomonės - ši reforma yra būtina, kad pritrauktume  investuotojus, kad atsirastų naujų  darbo vietų, kurias steigia ne valdžia, o sėkmingai plėtojamas verslas, kad sparčiau augtų atlyginimai, kad būtų stipresnės socialinės garantijos ir  mažėtų socialinė atskirtis, būtų didesnė pajamų lygybė.

Neslėpsiu, tikėjausi šiuolaikiškesnio profsąjungų požiūrio, daugiau politinės paramos Seime. Juk būtent ši valdančioji koalicija ėmėsi Lietuvos ekonomikai ir jos konkurencingumui gyvybiškai svarbios ir socialiai labai jautrios reformos. Čia norėčiau padėkoti koalicijos partneriams, o taip pat ir opozicijos liberalų frakcijai, kuri vienareikšmiškai palaikė pertvarką.

Deja, kaip jau pas mus įprasta, planuojamos permainos sulaukė didelio pasipriešinimo, diskusijos dėl didelės apimties teisinio projekto įstrigo ir nusitęsė iki pat rinkimų. Jų rezultatai  mums, socialdemokratams, nebuvo palankūs ir dėl būsimų pertvarkų baimės. Bet, jeigu mes norime naujų investicijų, kurias savo rinkimų programose žadėjo skatinti ne viena partija, darbo ir socialinių santykių reforma neišvengiama.

Mielieji,

nuoširdžiai dėkoju koalicijos partneriams ir opozicijos atstovams už kartu priimtus Lietuvai svarbius sprendimus. Savo kalbą norėčiau baigti palinkėjimu naujam  Seimui mūsų politikos džentelmeno, 90-metį švenčiančio Prezidento Valdo Adamkaus žodžiais. Pradėdamas savo kadenciją jis sakė: „Suglauskime pečius, kad pakeltume sunkią naštą.” Šie žodžiai kaip niekada  prasmingi  ir šiandien.

Ačiū už dėmesį.

Trumpesnis poveikio aplinkai vertinimo procesas - greitesni sprendimai

IMG_0464.jpg

Šiandien Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam naujos redakcijos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymo projektui ir teiks jį Seimui.

Priėmus siūlomas pataisas, gerokai sutrumpėtų visas PAV procesas, labai sumažėtų šiame procese dalyvaujančių institucijų galimybės vilkinti laiką teikiant išvadas ir priimant sprendimus.

Atrankos dėl PAV procesą numatyta sutrumpinti per pusę - nuo 75 iki 31 dienos, o visą PAV procesą - 60 dienų (nuo 210 iki 150 dienų). Be to, siūloma sumažinti veiklos rūšių, kurioms atliekama atranka dėl PAV, skaičių. Numatyta atsisakyti atrankos išvados persvarstymo Aplinkos apsaugos agentūroje. Ši išvada įsigaliotų iškart po jos paskelbimo agentūros tinklalapyje ir verslininkas galėtų iškart kreiptis dėl leidimo išdavimo į kitas institucijas.

Naujasis įstatymas panaikintų savivaldybės tarybos veto teisę, ir taryba nebegalėtų stabdyti PAV proceso. Proceso ir sprendimų priėmimo skaidrumui užtikrinti siūloma nustatyti PAV subjektų kompetenciją. Siūloma priimti nuostatą, kad visuomenė ir PAV subjektai apie parengtą PAV programą turi būti informuojami vienu metu - nebereikėtų laukti 10 dienų, kol pasibaigs programos viešinimo procedūros.

Optimizuoti PAV procesą padėtų ir apribota PAV subjektų ir Aplinkos apsaugos agentūros teisė per keletą kartų teikti pastabas ir pasiūlymus, kuriuos galima pateikti pirmą kartą nagrinėjant PAV dokumentus.

2017 metų „Sodros” biudžetas: teigiamas balansas, augsiančios išmokos

_MG_7917.jpg

Vyriausybė pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui ir teiks jį Seimui.

„Kitų metų „Sodros” biudžeto projekte užprogramuotas tolesnis išmokų augimas. Draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojama pensija, augs 31 euru - iki 476 eurų, o bazinė pensija - 4 eurais - iki 116 eurų”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pagal Socialinio modelio pakete priimtą Socialinio draudimo pensijų įstatymą bus indeksuojamos pensijos. Tam papildomai kitąmet reikės apie 116 mln. eurų, pensijos paaugs apie 6 proc. - panašiai kiek 2016 metais augo darbo užmokestis. Planuojama, kad vidutinė pensija 2017 m. pasieks 281,19 Eur dydį, apie 15 eurų daugiau, nei buvo šiais metais.

„Svarbiausia žinia ta, kad po dešimties metų pertraukos „Sodros” 2017 m. biudžetas planuojamas nedeficitinis: biudžeto balanso rodiklis bus teigiamas, 62,6 mln. eurų. Tai labai svarbus subalansuotos socialinės politikos pasiekimas”, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Prognozuojama, kad kitų metų biudžeto pajamos, augs 9 proc. - iki 3 748,2 mln. Eur, o išlaidos - 5,3 proc. - iki 3 675,6 mln. Eur.

2016 metų biudžeto deficitas, remiantis planu, bus minus 60,3 mln. Eur, 2015 m. jis siekė minus 136,8 mln. Eur.

Kitais metais „Sodros” biudžetui įtaką darys daugelis veiksnių. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisose numatytas nedarbo socialinio draudimo įmokų augimas, savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo išplėtimas, tantjemų apmokestinimas, planuojama, kartu atneš beveik 70 mln., kiti pakeitimai - dar apie 20 mln. eurų didesnes pajamas.

Skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai” laimėjo Europos Komisijos „RegioStars 2016″ apdovanojimą

Finansų ministerijos ir partnerių iniciatyva „Jonvabaliai” už skaidrumo ir atsakingumo skatinimą, naudojant Europos Sąjungos lėšas, paskelbta nugalėtoja Europos Komisijos (EK) „RegioStars 2016″ apdovanojimuose. Šie apdovanojimai skiriami labiausiai įkvepiantiems ir naujoviškiems projektams. „Jonvabalių” iniciatyva tapo nugalėtoja kategorijoje „Veiksmingas valdymas”.

Iš 104 „RegioStars 2016″ apdovanojimams pateiktų projektų, remdamasi inovatyvumo, poveikio, tvarumo ir bendradarbiavimo kriterijais, komisija atrinko 23. Į finalą pateko 14-os ES valstybių narių nominuoti projektai.

Pasak finansų ministrės Rasos Budbergytės, Lietuvos skaidrumo iniciatyvos įvertinimas Europos mastu - tai dar vienas įrodymas, kad projektų vykdytojų atvirumas visuomenei ir įgyvendinamų projektų skaidrumas yra ne tik reikalingas, bet ir aukštai vertinamas.

„Natūralus žmonių smalsumas žinoti kuo daugiau apie ES pinigais finansuojamus projektus, kurių rasime kiekviename Lietuvos regione. Todėl durys visuomenei į ES pinigais vykdomų projektų virtuvę visuomet turi būti atviros, nes kuo daugiau aiškių atsakymų žmonės sulauks, tuo mažiau turės įtarimų dėl projektų skaidrumo”, - sako finansų ministrė R. Budbergytė.

Iniciatyvos „Jonvabaliai” veikla paremta projektų vykdytojų ir gyventojų dialogu. Internete sudaryta patogi galimybė rasti suprantamą informaciją, be to, prie iniciatyvos prisijungę projektai paskiria kontaktinį asmenį ir įsipareigoja, kad jis atsakys į tiesiogiai besikreipiančius gyventojų klausimus.

Tai - ne pirmasis Lietuvos projektas, sulaukęs Europos Komisijos teigiamų įvertinimų. „RegioStars 2009″ apdovanojimų finale dalyvavo projektas „Lazeriai mikroapdirbimui ir diagnostikai”. „RegioStars 2010″ apdovanojimų finale buvo net trys Lietuvoje įgyvendinti projektai - socialinės reabilitacijos projektas, vykdytas salotų restorane „Mano guru”, taip pat aljanso „Langas į ateitį” vykdytas kompiuterinio raštingumo projektas bei ES struktūrinių fondų svetainė. Tąsyk du iš jų - aljanso „Langas į ateitį” vykdytas kompiuterinio raštingumo projektas apdovanotas Informacinių komunikacijos technologijų kategorijoje, o ES struktūrinių fondų svetainė www.esparama.lt - kategorijoje „Komunikacija: tinklalapis, siūlantis vertingą informaciją ir parodantis ES pridėtinę vertę”.

Prieš trejus metus „RegioStars 2013″ garbingą apdovanojimą pelnė viešosios įstaigos „Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras” vykdyto projekto „Darbo link” socialinė reklama.

Papildoma informacija:

  • ES fondų projektų skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai” įsteigta, siekiant, kad visuomenei informacija būtų lengvai prieinama ir suprantama. Jos sumanytojai - Finansų ministerija, „Transparency International” Lietuvos skyrius, asociacijos „Investors’ Forum” bei „Žinių ekonomikos forumas”, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos atsakingo verslo asociacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija.
  • Iniciatyva vienija organizacijas, kurios nori ir gali gyventojams plačiau papasakoti, kaip įgyvendino ES lėšomis finansuotus projektus. Prie iniciatyvos prisijungę ES projektų vykdytojai savanoriškai pildo skaidrumo deklaracijas, atsakydami į klausimus, kaip ir kur buvo panaudotos ES investicijos.
  • Be to, „Jonvabaliai” skatina gyventojų įsitraukimą - jie kviečiami susipažinti su projektų vykdytojų pateiktomis skaidrumo deklaracijomis, specialiai sukurtame žemėlapyje ieškoti aktualių, įdomių projektų, pakviesti prie iniciatyvos prisijungti dominančius projektus.

Daugiau informacijos apie visus „RegioStars 2016″ nugalėtojus:http://ec.europa.eu/regional_policy/en/regio-stars-awards/#1.

Europos Komisijos parengta video informacija apie iniciatyvą „Jonvabaliai - http://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/videos/regiostars-2016-winner-transparency-initiative-jonvabaliai-fireflies.

Finansų ministerijos informacija

Vyriausybėje pagerbti Lietuvos parolimpiečiai

Neįvykusi interpeliacija ministrui J. Olekui patvirtino kaltinimų nepagrįstumą

Seime sužlugusi opozicijos organizuota interpeliacija dirbančios vyriausybės krašto apsaugos ministrui rodo tik opozicijos desperatiškus bandymus šmeižto akcijomis trikdyti socialdemokratų vadovaujamos vyriausybės darbą ir artėjančių rinkimų fone.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas jau teigė: „jaučiuosi pagavęs vagį ir pats apvagintas”. Taip nutiko, kai kariuomenei viešųjų pirkimų būdu buvo nupirkti pernelyg brangiomis kainomis. Dar 2014 metais Krašto apsaugos ministerija dėl galimo sukčiavimo kreipėsi į prokuratūrą, prašydama ištirti viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios kompanijos veiklą bei atsakingų kariuomenės pareigūnų veiksmus. Iš prokuratūros buvo gautas atsakymas, kad nusikalstama pareigūnų veikla nenustatyta, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. KAM tuomet neatlyžo - kreipėsi į teisėsaugą iš naujo, įtartinai brangių įrankių nenaudojo, kad galėtų sugrąžinti kaip galimo nusikaltimo įrodymą.

Tuo tarpu opozicija, kai kurios valstybės institucijos bandė kaltę primesti pačiam problemą iškėlusiam ministrui J. Olekui.

Kariuomenės kanceliarija kreipėsi į teismą, kad šis įvertintų prokurorų darbą. Teismas nustatė, kad prokurorai ikiteisminį tyrimą  dėl kariuomenės viešųjų pirkimų nutraukė neatlikę visų būtinų tyrimo veiksmų, nesiėmė visų įstatymo numatytų priemonių, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Teismo nurodymu prokuratūra buvo įpareigota ikiteisminį tyrimą dėl „Nota bene” galimo sukčiavimo atnaujinti.

Į Seimą pakviestas Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis prisipažino, kad prokuratūroje jau anksčiau pradėtas vidinis tyrimas, kuris gali išaugti į tarnybinį patikrinimą dėl prokurorų galimos kaltės atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Nota bene” veiksmų, ir bus nustatyta pareigūnų atsakomybė susijusi su „kariuomenės šaukštų” pirkimo tyrimu.

„Politikavimas pagrįstas šmeižtu neturi pasiteisinti, taip ir įvyko su kariuomenės įrankių pirkimo istorija. Neįvykusi interpeliacija deda tašką šitai melo kampanijai. Apmaudu tik, kad ministrui J. Olekui, visai mūsų partijai ir Seimui teko tiek laiko ir energijos gaišti „atmušinėjant” bandymus primesti nepagrįstus kaltinimus,” - sako Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

5 procentais bus mažinamas valstybės tarnautojų ir darbuotojų etatų skaičius

Vyriausybė, atsižvelgdama į Viešojo valdymo tobulinimo komisijos rekomendacijas, pasitarime pavedė Vidaus reikalų ministerijai iki 2017 m. sausio 1 d. parengti pareigybių poreikio įvertinimo metodiką ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl žmogiškųjų išteklių planavimo valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose tobulinimo. Ministrų kabineto nuomone, ši metodika padėtų institucijų ir įstaigų vadovams racionaliai planuoti pareigybes ir galėtų pakeisti šiuo metu esantį didžiausio leistino pareigybių skaičiaus nustatymo modelį.

Pasak Viešojo valdymo tobulinimo komisijos pirmininko Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio, šiuo metu Lietuvoje nėra tinkamo mechanizmo, kurį taikydamos valstybės ir savivaldybių institucijos galėtų įvertinti žmogiškųjų išteklių poreikį, o institucijų teikiami pasiūlymai dėl didžiausio leistino pareigybių skaičiaus didinimo dažnai yra susiję su siekiu gauti didesnį finansavimą.

Vidaus reikalų ministerijai iki 2016 m. spalio 15 d. taip pat pavesta parengti ir Vyriausybei pateikti 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo” pakeitimo projektą, siekiant Vyriausybės nustatytą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių nuo 2017 m. sausio 1 d. sumažinti ne mažiau kaip 5 procentais.

„Mažinant didžiausią leistiną pareigybių skaičių visoms institucijoms vienodu procentu nėra atsižvelgiama į jų turimus rezervus, tačiau pareigybių skaičiaus susiejimas su atliekamomis funkcijomis nors ir būtinas, tačiau yra sudėtingas ir kompleksiškas, todėl šiame etape siūloma pareigybių skaičių sumažinti ne mažiau kaip 5 procentais ir taip paskatinti įstaigas įvertinti darbuotojų atliekamų funkcijų efektyvumą ir joms atlikti reikiamą darbuotojų skaičių”, - sako Vyriausybės kanceliarijos vadovas.

Remiantis Viešojo valdymo tobulinimo komisijos rekomendacijomis, Finansų ministerijai pavesta iki 2017 m. kovo 1 d. įvertinti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos pakeitimo tikslingumo (atsižvelgiant į naujas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas ar pasikeitusią pareigybių poreikio įvertinimo ir planavimo tvarką).

Vyriausybės spaudos tarnyba

Teismas panaikino prokurorų nutarimą dėl kariuomenės įrankių pirkimo

Rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria patenkino Lietuvos kariuomenės skundą - panaikino Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Nota bene” galimo sukčiavimo ir neteisėto prekės ženklo naudojimo sudarant ir vykdant lauko virtuvės įrangos prikimo sutartį su Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamentu.

Teismas taip pat pasiūlė įvertinti galimybę sujungti šį tyrimą su ikiteisminiu tyrimu, kuris buvo pradėtas pagal LR Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktą informaciją, dėl galimai padarytos korupcinio pobūdžio veiklos organizuojant lauko virtuvės  įrangos pirkimą.

Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Prieš Darbo kodekso svarstymą Seime premjeras susitiko su profsąjungų atstovais

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį Vyriausybės rūmuose susitiko su profesinių sąjungų atstovais. Susitikimo metu aptarta tolesnė naujojo Darbo kodekso priėmimo eiga.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasisako už tą Darbo kodekso variantą, kurį jau yra patvirtinęs Seimas, tačiau mato galimybę toliau bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir įstatymą toliau tobulinti.

Susitikime buvo išsakyta vieninga nuomonė, kad naujasis Darbo kodeksas turi būti priimtas. Nepriklausomai nuo to, koks bus Seimo sprendimas - Prezidentės veto bus pritarta ar jis bus atmestas - visą Socialinio modelio paketą reikės koreguoti.

Kalbant apie Prezidentės veto priėmimą arba atmetimą, Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, todėl kiekvienas Seimo narys turės apsispręsti pats.

Profesinių sąjungų atstovai patikino, kad yra linkę siekti tolesnių kompromisų, priimant ir kai kuriuos Vyriausybės siūlymus.

Premjeras: labai svarbu, kad jaunimas būtų tinkamai ir išsamiai informuojamas apie atsiveriančias perspektyvas

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikina pradedamą įgyvendinti projektą „Naujas komunikavimo ir bendradarbiavimo modelis informavimui apie Jaunimo garantijų iniciatyvą”.

„Vyriausybė skiria didelį dėmesį kovai su jaunimo nedarbu ir jaunimo užimtumo, ypač regionuose, skatinimui. Tikiu, kad šis bendras verslo ir viešojo sektoriaus projektas, kuris tęsis iki 2017 m. vidurio, svariai  prisidės prie sklandaus ir kokybiško Jaunimo garantijų įgyvendinimo, efektyvesnio nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių informavimo apie užimtumo galimybes”, - pažymi Vyriausybės vadovas.

Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekiama nedirbančiam ir nesimokančiam jaunimui per 4 mėnesių laikotarpį suteikti darbo, mokymosi ar praktikos pasiūlymą, Lietuvoje yra įgyvendinama nuo 2014 metų pradžios. Šiomis galimybėmis gali pasinaudoti kiekvienas jaunas žmogus iki 29 metų amžiaus. Projektą įgyvendina Lietuvos pramonininkų konfederacija, projekto partneriai - Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža, kitos institucijos.

Lietuvos darbo birža (LDB) rugsėjį startuoja su renginių ciklu „Jaunimo garantijos - sužinok, kad gali!” ir kviečia jaunimą dalyvauti.

Kaip informuoja LDB, visoje šalyje įvyks 60 renginių jaunimui, kuriuose bus populiarinamos Jaunimo garantijos - vyks teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, vizitai į įmones, pažintys su įvairiomis profesijomis ir regionų darbdaviais. Pirmasis renginys vyks jau šiandien, rugsėjo 7 d., Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje.

Jaunimo garantijos - tai visas kompleksas jaunimo užimtumą skatinančių priemonių - nuo profesinio apsisprendimo, profesinio mokymo, darbo įgūdžių rėmimo iki verslumo skatinimo. Labai svarbu, kad jaunimas, ypač regionuose, ne tik sužinotų, kokias galimybes jiems siūlo valstybė, bet ir gebėtų jomis pasinaudoti.

Vyriausybėje pritarta patobulintoms pataisoms dėl vyro ir moters partnerystės

Seimos politika.jpg

Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Teisingumo ministerijos patobulintoms ir su suinteresuotomis šalimis suderintoms Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisoms, kuriomis įteisinama skirtingų lyčių asmenų partnerystė. Seimui priėmus šias pataisas, bus reglamentuotos skirtingų lyčių asmenų, gyvenančių kartu, bet neįregistravusių santuokos, teisės ir pareigos, apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai.

Kaip siūloma įstatymo projekte, partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Teikiamais projektais siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, tai yra, kai pats bendras vyro ir moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.

Partneryste būtų laikomas tik toks bendras vyro ir moters gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Kita vertus, siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Registruotų partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais, kaip ir susituokusių tėvų vaikų tėvystė. Be to, palikėją pergyvenęs registruotoje partnerystėje esantis partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Šios pataisos leistų labiau apsaugoti ne santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų ir silpnesnio partnerio interesus ir teises t. y. išspręstų tokias praktines problemas kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti prezumpciją, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi būtų galima susitarti, kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.

Pernai vasarą atliktos sociologinės apklausos duomenimis, vyro ir moters partnerystei pritaria absoliuti dauguma šalies gyventojų - net 84 proc. Partnerystės įteisinimas Lietuvoje aktualus maždaug 200 tūkstančių asmenų, nes apie 100 tūkstančių porų gyvena nesusituokę.
Teisingumo ministerija pataisas pakartotinai teikė po to, kai Vyriausybei tobulinti jas grąžino Seimas. Šios pataisos buvo priimtos įvertinus suinteresuotų šalių pastabas ir pasiūlymus bei viešai paskelbtos Teisės aktų informacinėje sistemoje konsultacijoms su visuomene.

Pataisomis taip pat siekiama užtikrinti teisinį aiškumą užpildant teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad dar 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimas nėra galiojantis.

Premjeras su profsąjungomis: iš esmės darbo santykius modernizuoti būtina

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su profsąjungų atstovais išgirsti jų poziciją dėl naujojo Darbo kodekso. Susitikime dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, profesinės sąjungos „Solidarumas” ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atstovai.

„Šiandien susitikome išklausyti profesinių sąjungų poziciją dėl naujojo Darbo kodekso. Iš esmės profsąjungų atstovai pritaria, kad Lietuvoje darbo santykius modernizuoti būtina. Tai - pačių dirbančiųjų interesas”, - po susitikimo sakė premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas informavo, kad susitikime buvo pristatytas Seime priimtojo Darbo kodekso normų, didinančių socialinę apsaugą, pasiūlymų paketas, kuris profsąjungų atstovams, preliminariai, yra priimtinas.

„Pristatėme paketą, garantuosiantį didesnę socialinę apsaugą dirbantiesiems. Profsąjungų atstovai artimiausiu metu susipažins išsamiau ir tada vėl susitiksime toliau diskutuoti, kaip galime užtikrinti darbo santykių lankstumą ir tuo pačiu dirbančiųjų socialines garantijas”, - teigė Ministras Pirmininkas.

Į šį paketą įeina tokie pasiūlymai, kaip grįžimas prie nuostatos, kad darbuotojas individualiuose santykiuose laikomas silpnesniąja šalimi, tai reiškia, kad konflikto atveju sprendimas taikomas darbuotojo naudai, dvigubinamos išeitinės išmokos, nustatytos Seime priimate Darbo kodekse, suteikiama pirmumo teisė būti paliktiems darbe tiems, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų amžiaus, atsisakoma nenustatytos apimties darbo sutarties, suteikiama pirmenybės teisė pasirinkti atostogas darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų amžiaus, taip pat vienišiems dirbantiems tėvams pailginti atostogas bei įspėjimo apie atleidimo iš darbo terminą.

Susitikimo šalys pažymėjo, kad siekia bendro tikslo - užtikrinti, kad Lietuvoje būtų kuriamos gerai apmokamos darbo vietos, o darbuotojai jaustųsi saugūs.

Premjeras: stiprinsime maisto saugos kontrolę

Trečiadienį po Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene priimtas sprendimas kreiptis į prokuratūrą dėl tolesnio Jono Miliaus vadovavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT).

„Teisininkai pažymi, jog VMVT vadovo J. Miliaus atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra tas teisinis pagrindas, dėl kurio ministrų kabinetas galėtų atleisti iš pareigų dabartinį įstaigos vadovą. Vyriausybės įstatymo 29 str. ir Darbo kodekso 123 str. 2 d. teigiama, kad vadovą būtų galima nušalinti nuo pareigų tik tokiu atveju, kai įsiteisėja teismo nuosprendis už padarytą nusikaltimą arba to prašo prokuroras. Šiuo metu Vyriausybė turi per mažai informacijos, kad galėtų į posėdį įtraukti klausimą dėl VMVT vadovo. Šiandien išsiųsime kreipimąsi į prokuratūrą, kuri galbūt galės mums suteikti daugiau informacijos apie galimus pažeidimus. Taip pat prašysiu prokuroro atsakyti, ar jis mato būtinybę nušalinti J. Milių nuo pareigų, ar planuoja dėl to kreiptis į teismą”, - sako premjeras.

Žemės ūkio ministrė pateikė Ministrui Pirmininkui informacijos apie bendrovėje „Judex” atliktus patikrinimus. Vykdant šios bendrovės šaldytų pusgaminių kontrolę 2015-2016 metais buvo atlikta 13 patikrinimų, iš jų net 11 buvo neplaniniai. Bendrovėje nustatyta įvairių patalpų ir higienos pažeidimų, tačiau tie pažeidimai neturėjo tiesioginės įtakos maisto saugai. Įmonė buvo įpareigota pašalinti pažeidimus ir nurodymus įvykdė.

„Viešojoje erdvėje nuolat eskaluojama maisto saugos tema gali neigiamai paveikti mūsų maisto pramonės ir eksporto sektorių. Reikia pabrėžti, kad maisto kontrolės sistema vis dar galima pasitikėti, nes neužfiksuota didelių maisto saugos pažeidimų, nuo kurių kada nors būtų prasidėjęs ligų protrūkis. Tačiau susidarius tokiai situacijai, įpareigojau Žemės ūkio ministeriją per mėnesį pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti maisto saugos kontrolę, siekiant didesnio vartotojų pasitikėjimo”, - teigia Vyriausybės vadovas.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvos kariai dalyvaus JAV vadovaujamoje operacijoje

Nuo kitų  metų pradžios  Lietuva, prisidėdama prie JAV vadovaujamos operacijos Irake „Įgimtas ryžtas” ( angl. Inherent Resolve”), kovojančios  prieš Islamo valstybę (ISIS), į šią operaciją planuoja išsiųsti pirmąją 6   Lietuvos kariuomenės instruktorių grupę.  Lietuvos kariai  tarptautinėje operacijoje Irake dalyvaus Danijos karių kontingento sudėtyje, kur treniruos Irako saugumo pajėgas kovai su Islamo valstybe.

Dėl tokio principinio sprendimo - planuojamo bendro Lietuvos ir Danijos dalyvavimo JAV vadovaujamoje operacijoje Irake  -  krašto apsaugos ministras  Juozas Olekas sutarė su Danijos  gynybos ministru Peteriu Christensenu.

„Prisidėdami prie kovos su Islamo valstybe mes prisidedame prie tarptautinių pastangų sprendžiant saugumo problemas Pietuose ir užtikrinti stabilumą regione, o tai, kad mes ketiname dalyvauti šioje koalicijoje Danijos kontingento sudėtyje - tai ir mūsų  glaudaus ir intensyvaus  bendradarbiavimo dalyvaujant drauge tarptautinėse operacijose Afganistane, Malyje, taip pat ir tarptautinėse pratybose  rezultatas,  rodantis mūsų karių pasirengimą veikti drauge,” - sako krašto apsaugos ministras J. Olekas.

Šiuos Lietuvos planus krašto apsaugos ministras J. Olekas pristatė  liepos  20 d. Vašingtone,  Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykusiame  Globalios koalicijos, kovojančios prieš Islamo valstybę, užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikime.  Šiame susitikime JAV vadovaujamos koalicijos valstybių gynybos ministrai aptarė pasiektą pažangą karinėje kampanijoje prieš Islamo valstybę  Irake ir Sirijoje.  Ministrai taip pat  kalbėjo apie  tolesnius veiksmus, pajėgumus, reikalingus atgaunant, stabilizuojant, išlaikant ir atstatant Islamo valstybės užgrobtas ir nuniokotas teritorijas Irake.  Susitikime taip pat  aptarta pažanga ir tolesnė koalicijos parama plėtojant Irako vyriausybines saugumo pajėgas, kurioms tenka pagrindinis kovos prieš Islamo valstybę krūvis Irako sausumoje.

Lietuvos kariai į tarptautinę operaciją Irake siunčiami pagal šių metų birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriame  numatyta  į JAV vadovaujamą operaciją „Įgimtas ryžtas” siųsti  iki 30 karių ir valstybės tarnautojų.

Premjeras A. Butkevičius: EK planuoja skirti papildomą paramą Lietuvos pieno gamintojams

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Mongolijoje dalyvavęs Europos ir Azijos viršūnių forume ASEM ir susitikęs su Europos Komisijos (EK) pirmininku Žanu Klodu Junkeriu sako, kad EK planuoja skirti papildomą paramą Lietuvos pieno gamintojams - 13,3 mln. eurų.

Premjero teigimu, Ž. K. Junkeris teigiamai vertina Vyriausybės pastangas siekiant įveikti krizę pieno sektoriuje ir pripažįsta, kad Lietuva dėl Rusijos embargo maisto produktams kenčia labiausiai.

Vyriausybės vadovas šių metų birželio 3 d. lankėsi Briuselyje, kur EK pirmininko prašė papildomai peržiūrėti galimybes spręsti išskirtinės paramos pieno gamintojams klausimą. Prieš tai Ministras Pirmininkas į Komisijos vadovą tuo pačiu klausimu kreipėsi laišku, vyko susitikimai su EK komisaru, atsakingu už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, Philu Hoganu.

„Šiandien su EK pirmininku kalbėjome ir sutarėme, kad Lietuvos pieno sektoriui šiuo metu reikalinga išskirtinė parama. Esu dėkingas už konstruktyvų bendradarbiavimą siekiant padėti Lietuvos pieno gamintojams šiuo itin sudėtingu laikotarpiu”, - sako premjeras A. Butkevičius.

LR Vyriausybės spaudos tarnyba

Vyriausybės vadovas: gerėja policijos darbo sąlygos

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį viešėdamas Kaune, apsilankė Panemunės policijos komisariate, kur kartu su Vidaus reikalų ministerijos ir policijos vadovais apžiūrėjo rekonstruotą komisariato pastatą, aptarė policijos darbo sąlygų ir veiklos klausimus.

„2014-2016 metais bendras policijos finansavimas augo beveik 9 procentais (nuo 193 iki 210 mln. eurų). Žymi didesnio policijos finansavimo dalis buvo nukreipta į investicijas ir materialinės bazės gerinimą”, - akcentavo Vyriausybės vadovas.

2015 m. policijos įstaigoms papildomai skirta 2,3 mln. eurų nustatyti aukštesnes pareigūnų darbo apmokėjimo kategorijas. Siekiant stiprinti kovą su terorizmu, 2016 m. antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras” skirta virš 1,3 mln. eurų ginkluotei, investicijoms ir materialiniam aprūpinimui gerinti. 2016 m. skirta 0,8 mln. eurų Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos ir e. policijos vystymui.

„2016 m. taip pat skirta 4,2 mln. eurų Vidaus statuto nuostatoms (nauja darbo apmokėjimo sistema) įgyvendinti ir papildomai skirta 1,8 mln. eurų pareigūnų atlyginimui pakelti”, - sakė premjeras.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad tuo pačiu laikotarpiu pavyko įgyvendinti naujus ir baigti anksčiau pradėtus šiuos pagrindinius pastatų statybos ir rekonstravimo projektus. Tai - Klaipėdos aps. VPK pastato statyba (21 mln. eurų pagal turto atnaujinimo programą); Palangos m. PK pastato rekonstravimas (virš 2 mln. eurų); Vilniaus m. 2 PK pastato remonto darbai (1,3 mln. Eur); Šakių ir Ignalinos PK pastatų remonto darbai (po beveik 1 mln. eurų); Lietuvos policijos mokyklos Mastaičiuose infrastruktūros vystymas (tęstinis projektas, šiuo metu jau investuota virš 2 mln. eurų); kiti mažesni projektai, kurių bendra vertė apie 1,5 mln. eurų (Panevėžio ir Šiaulių areštinės, Birštono, Zarasų, Kauno Panemunės policijos komisariatų Kaune remontai, rekonstrukcijos).

Kauno Panemunės PK rekonstrukcijai buvo skirta 169 tūkst. eurų, už kuriuos atliktas elektroninių ryšių, elektros instaliacijos keitimas, sanitarinių mazgų atnaujinimas, patalpų sienų tinkavimas, gruntavimas, kiti darbai, taip pat įsigyta baldų. Savo jėgomis Kauno apskr. VPK papildomai atliko rangos darbų už beveik 73 tūkst. eurų.

Panemunės PK vykusiame pasitarime taip pat buvo svarstomi kriminalinės ir viešosios policijos sujungimo, kibernetinių atakų valdymo klausimai.

Premjeras: Lietuva yra suinteresuota, kad būtų išlaikyti kuo glaudesni ES ir JK santykiai

„Lietuva yra suinteresuota, kad būtų išlaikyti kuo glaudesni Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykiai, ypač užsienio politikos ir saugumo, vidaus rinkos srityse”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, vertindamas Jungtinės Karalystės referendumo rezultatus ir gerbdamas JK piliečių išreikštą valią nebesieti savo šalies ateities su naryste Europos Sąjungoje.

Tikėdamasis, kad JK išliks artima ES partnere visose svarbiausiose srityse, premjeras kartu pabrėžia Lietuvos paramą Europos Sąjungai, jos idėjoms ir vertybėms.

„Mes rūpinamės visais savo tautiečiais, gyvenančiais užsienyje, todėl būsimų derybų tarp ES ir Jungtinės Karalystės metu sieksime kuo geriau apginti Lietuvos piliečių interesus”, - sako Ministras Pirmininkas.

Pasak Vyriausybės vadovo, dar anksti konkrečiau kalbėti apie galimą Jungtinės Karalystės sprendimo poveikį verslui, kadangi laukia ilgas ir nuoseklus darbas dėl tolenio ES ir JK bendradarbiavimo niuansų. Vyriausybė sieks įtraukti verslą siekiant apginti mūsų šalies ūkio interesus būsimuose susitikimuose ir konsultacijose.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras: kuo stipresnės bendruomenės - tuo aktyvesnė ir atsakingesnė mūsų visuomenė

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino savaitgalį Karklėje vykstančio Lietuvos bendruomenių sąskrydžio dalyvius.

Pasak premjero, bendruomenę galima palyginti su universalia rišamąja medžiaga, kuri yra būtina plėtojant savivaldą ir stiprinant valstybę. Kuo bus stipresnės bendruomenės, tuo bus pilietiškesnė, aktyvesnė ir atsakingesnė mūsų visuomenė, kaip vienas svarbiausių valstybės saugumo garantų. Todėl paskelbiant 2016-uosius Bendruomenių metais, siekta atkreipti dėmesį į šio visuomeninio segmento reikšmę valstybės ir mūsų visų gyvenime.

„Tapdamas bendruomenės nariu žmogus tarytum praneša, kad jam rūpi ne tik savo kiemas. Jis įsipareigoja rūpintis savo kaimu, miesteliu ir ateina į pagalbą savo valstybei. Valdžia turi labiau pasitikėti bendruomenėmis ir daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su visuomenininkais. Šiems aktyviems žmonėms reikia aiškinti valstybės įgyvendinamus projektus, kad galėtume dirbti kaip viena komanda, išvengtume kartais kylančių tarpusavio nesupratimų”, - kalbėjo premjeras.

Kaip pažymėjo Vyriausybės vadovas, ši didžiulė stovykla rodo, kad bendruomenės jau tampa galinga jėga. Lietuvoje veikia beveik 1 900 bendruomenių (1 760 regionuose, kaimiškose vietovėse ir apie 150 didžiuosiuose miestuose). Pasak Ministro Pirmininko, bendruomenės aktyviau galėtų steigtis ne tik gyvenamosios vietos principu, bet, pavyzdžiui, pagal įgyvendinamas socialines veiklas (saugi kaimynystė, darbas su vaikais iš socialinės rizikos šeimų, pagalba pagyvenusiems žmonėms).

Premjero teigimu, gyventojai dar neišnaudoja galimų finansinių priemonių bendruomenių judėjimui ir veiklos įvairovei stiprinti. Europos Sąjunga skiria paramą žmonių visuomeniškumui skatinti. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant su vietos veiklos grupėmis, galima pasinaudoti Bendruomenių vietos plėtros iniciatyvoms skirtomis lėšomis (114 mln. eurų) iš Lietuvos kaimo plėtros programos.

„Šie Bendruomenių metai padės mums įvertinti, ką esame nuveikę gyventojų bendrystės judėjimui, ką turime pertvarkyti. Tikiu, kad plačiau paskleisti jūsų veiklos pavyzdžiai, labai prasminga patirtis paskatins mūsų žmones būti aktyvesniais, jautresniais ir atsakingesniais. Vietos bendruomenių metai turi daug socialinių partnerių - universitetų, kitų švietimo, kultūros ir mokslo institucijų, visuomeninių organizacijų, žiniasklaidos”, - teigė Vyriausybės vadovas, linkėdamas, kad geros iniciatyvos būtų vystomos ne tik Bendruomenių metais, bet ir jiems pasibaigus.

Dianos Jagėlaitės-Čeginskienės foto

Pieno gamintojams birželį bus išmokėta dar 17,2 mln. eurų paramos

Atsižvelgdama į sudėtingą pieno gamintojų situaciją, Vyriausybė šiandien posėdyje nutarė šio mėnesio pabaigoje išmokėti daugiau kaip 17 mln. Eur iš valstybės biudžeto nacionalinę paramą už pieną. Paramą gaus daugiau kaip 30 tūkst. aktyvių pieno gamintojų.

„Džiaugiuosi, jog šis sprendimas padės dar labiau sumažinti patirtą žalą pieno gamintojams dėl mažėjančių kainų”, - sako Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius.

Atkreiptinas dėmesys, kad parama bus mokama tik tiems pieno gamintojams, kurių vardu šiemet Ūkinių gyvūnų registre buvo registruotos pieninės karvės.

Ryžtingi Vyriausybės sprendimai jau dabar leidžia surinkti daugiau pajamų į biudžetą

Preliminariais duomenimis, Vyriausybė ir toliau sėkmingai surenka daugiau pajamų į biudžetą nei prognozuota. Lyginant su praėjusių metų penkiais pirmaisiais mėnesiais - pajamos išaugo net 8,5 proc.

Skaičiuojant preliminariai, per sausio - gegužės mėnesius į valstybės biudžetą surinkta apie 2 424 mln. eurų, t.y. 38,5 mln. eurų (1,6 proc.) daugiau negu prognozuota ir 190,2 mln. eurų (8,5 proc.) daugiau lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

„Gerėjantį pajamų surinkimą lemia keletas faktorių. Vienas iš jų - ūkio augimas, kurį veikia gerėjantis vidaus vartojimas, eksportas ir rekordiškai augančios investicijos, ypač regionuose. Auga darbo  užmokestis, didėja pramonės gamybos mastai. Preliminariai iš mokesčių per pirmus penkis šių metų mėnesius gavome apie 2 204 mln. eurų, tai reiškia, kad prognozes viršijome 22,6 mln. eurų (arba 1 proc.). Didžiausią teigiamą poveikį geriau surenkamam biudžetui turi veiksmingos mūsų Vyriausybės ir institucijų kovos su šešėliu priemonės bei laipsniškai diegiama išmanioji mokesčių administravimo sistema, kurios viena iš dalių - griežtesnė išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų kontrolė. Šiemet išmaniosios mokesčių administravimo priemonės bus diegiamos toliau, todėl tikimės dar geresnio valstybės biudžeto pajamų augimo, o tai atvertų didesnes galimybes, kalbant apie asignavimus įvairioms sritims ir didesnius atlyginimus žmonėms”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu LRT radijui

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu LRT radijui - apie pensijų didinimą, susirūpinimą dėl Baltarusijos atominės elektrinės, statomos Astrave, saugumo, EBPO rekomendacijų įgyvendinimą, Lietuvai siekiant narystės šioje organizacijoje, kitas aktualias.

„Dėl konservatorių ir liberalų bei tuometinių valstiečių atstovės balsų - 2008 gruodį per naktį buvo atsisakyta suplanuoto pensijų didinimo ir pensijos išliko labai žemos. O 2009-aisiais valdantieji jas dar labiau sumažino, ko nebuvo daroma jokioje kitoje valstybėje dėl ekonominės krizės. Taigi mums atėjus į valdžią, pradinis taškas nuo kurio ėmėm matuoti pensijas ir galėjom jas didinti buvo labai žemas. Kai Konstitucinis Teismas pripažino, kad ir pensijos, ir atlyginimai buvo sumažinti, pažeidžiant šalies Konstituciją, mūsų Vyriausybei teko sukti galvą, iš ko jas kompensuoti, o tik vėliau galvoti, kaip padidinti”, - sako premjeras, atsakydamas į klausimą dėl nedidelių pensijų.

Pasak Vyriausybės vadovo, nepaisant sudėtingos situacijos dėl išorinio poveikio - į biudžetą pavyko surinkti daugiau lėšų, todėl pernai pensijos ne tik kompensuotos, bet ir padidintos.

„Suprantu, kad norėtųsi daugiau, bet galimybės yra tokios. Pernai, galiu priminti, - nuo liepos 1 dienos padidinus bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžius, senatvės pensija, paskirta turint būtinąjį stažą, vidutiniškai padidėjo apie 4,79 euro (16,54 Lt), o netekto darbingumo pensija, paskirta turint būtinąjį stažą - apie 3,5 euro (11,95 Lt). Iš viso pernai toks padidinimas pareikalavo beveik 27 mln. eurų „Sodros” ir valstybės biudžeto lėšų”, - teigia  Ministras Pirmininkas.

Kaip pažymi premjeras, nuo 2016 metų buvo pradėtos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 metais dirbo, ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos. „Sodros” duomenimis, senatvės pensijų kompensavimas dirbusiems jų gavėjams šiemet pareikalavo apie 120,6 mln. eurų.

„Mūsų numatoma kryptis - pensijas palaipsniui didinti. Tikiuosi, kad Seime bus priimtas socialinis modelis - tuomet pensijos bus indeksuojamos ir didės priklausomai nuo ekonominės šalies padėties kasmet, o ne nuo politikų įgeidžių”, - interviu LRT radijui sako Vyriausybės vadovas.

LRT Radijas

Premjeras: nepaisant visų negandų, mūsų žemės ūkio potencialas yra stiprus

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penktadienį Kaune dalyvavo Žemės ūkio rūmų įkūrimo 90-mečiui ir atkūrimo 25-mečiui skirtame jubiliejiniame renginyje „Kartos keičiasi - vertybės išlieka!”.

„Lietuvos žemės ūkio rūmai yra viena seniausių ir įtakingiausių mūsų nepriklausomos valstybės savivaldos organizacijų. Ko gero kitaip ir būti negali, nes žemės ūkis visais istoriniais laikais turėjo ir tebeturi stiprias politines, ekonomines ir kultūrines tradicijas. Kaimas visada buvo Lietuvos stiprybės šaltinis. Ir netgi posakis „kaimo žmogus” visada asocijuojasi su darbštumu, sąžiningumu, kantrybe ir gerumu”, - kalbėjo premjeras.

A. Butkevičius pažymėjo, kad, nors viešojoje erdvėje atkakliai peršama nuomonė, jog regionuose gyvenantys žmonės masiškai veržiasi gyventi miestuose, skaičiai liudija ką kita. Nepaisant to, kad sukuriamos pridėtinės vertės žemės ūkio dalis sumažėjo, ši ekonomikos sritis įdarbina didelę dalį gyventojų, ypač kaimiškosiose vietovėse. Lietuvos žemės ūkio sektoriuje sukurta bendrosios pridėtinės vertės dalis du kartus viršija atitinkamą Europos Sąjungos vidurkį. Dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje dalis iš bendro dirbančiųjų skaičiaus irgi dvigubai didesnė už Europos Sąjungos vidurkį.

„Nepaisant visų negandų, mūsų žemės ūkio potencialas yra stiprus ir perspektyvus. Nuoširdžiai sveikinu Žemės ūkio rūmus su gražiu 90-mečio jubiliejumi. Linkiu stiprinti savo įtaką, modernizuojant Lietuvos žemės ūkį, stiprinant ūkių ir bendrovių konkurencingumą. Mes kartu turime atlikti šį svarbų ir labai atsakingą darbą, kad lengviau įveiktume sunkumų ruožus, kuriuos sukuria žaliavos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose ir geopolitinės permainos, - kalbėjo Vyriausybės vadovas. - Dėl Lietuvos pieno ūkių patiriamų problemų pastaraisiais metais dažnai susitinkame su Žemės ūkio rūmų ir kitų visuomeninių organizacijų vadovais. Ir šią jubiliejaus paminėjimo dieną neketinu apeiti mums visiems rūpimų klausimų”.

Ministras Pirmininkas informavo, kad birželio pradžioje vyksta į Briuselį susitikti su Europos Komisijos pirmininku Jean’u Claude’u Junckeriu ir kels klausimą dėl Europos Komisijos paramos Lietuvos pieno gamintojams, patiriantiems didelių nuostolių dėl Rusijos taikomų draudimų pieno produktų importui iš Lietuvos ir užsitęsusio žaliavos kainų nuosmukio, paramos ieškoma ir kitais tarptautinės politikos lygiais.

Vyriausybės vadovas savo kalboje plačiau aptarė šalies žemės ūkio būklę, daugiausia dėmesio skirdamas pieno ir mėsos sektoriams, eksporto ir importo pokyčiams, jau įvykusioms ir dar būtinoms permainoms.

Premjeras kalbėjo, kad Vyriausybė sėkmingai įgyvendina aktyvią  naujų rinkų paieškos politiką, sustiprino ekonominės diplomatijos veiklą, ypač pabrėždamas atsiveriančios Kinijos rinkos svarbą. Iš viso buvo atidaryta daugiau kaip 20 naujų pieno bei mėsos eksporto krypčių.

Ministras Pirmininkas palinkėjo, kad Žemės ūkio rūmų 90-metis būtų gražus atskaitos taškas pradėti energingą judėjimą už kooperaciją Lietuvos žemės ūkyje.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Vyriausybė siekia tapti atviresne visuomenei

Ministrų kabinetas pasitarime pritarė Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje iniciatyvoje „Atviros Vyriausybės partnerystė” veiksmų planui, kurį parengė Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio sudaryta darbo grupė.

„Lietuvos dalyvavimo tarptautinėje iniciatyvoje „Atviros Vyriausybės partnerystė” veiksmų planu siekiama įgyvendinti šias kryptis: viešojo valdymo institucijų veiklos atvirumą visuomenei, korupcijos prevenciją, skaidrumo skatinimą ir piliečių dalyvavimo ir įsitraukimo į viešuosius valstybės reikalus didinimą. Taip Vyriausybė siekia tapti atviresne visuomenei”, - sako Vyriausybės kancleris.

Plane nurodomi konkretūs krypčių įgyvendinimo veiksmai, atsakingi vykdytojai ir laukiami rezultatai.

Siekdama tapti atviresnė visuomenei ir labiau atitinkanti jos poreikius, 2011 metais Lietuva prisijungė prie Atviros Vyriausybės partnerystės programos, kurią inicijavo JAV ir Brazilija. Tarptautinė iniciatyva šiuo metu jungia 69 valstybes. Tai yra tarptautinė platforma valstybių valdymo reformų kūrėjams ir diegėjams bendradarbiauti ir keistis gerąja praktika.

Veiksmų plano projektą parengė darbo grupė, sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro, Pilietinės visuomenės instituto ir „Transparency International” atstovų.

Veiksmų planas parengtas remiantis nacionaliniais ir valstybės institucijų strateginiais dokumentais: Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030″, Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinės priemonės, Informacinės visuomenės plėtros 2014-2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė”, Nacionalinė kovos su korupcija 2015-2020 metų programa.

Projekto pirminės idėjos buvo svarstytos darbo grupės posėdyje kartu su nevyriausybinių organizacijų atstovais, įvyko diskusijos dėl galimų atviros Vyriausybės partnerystės iniciatyvų ir krypčių būsimajame veiksmų plane.

Darbo grupės atstovai taip pat pristatė projekto galimas kryptis Nevyriausybinių organizacijų tarybai, kuri susideda iš nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų atstovų. Įvykus diskusijoms su suinteresuotais asmenimis bei darbo grupės nariais, buvo paskelbta viešoji konsultacija dėl veiksmų plano projekto.

Vyriausybės soaudos tarnyba

Ministras Pirmininkas: Lietuva gali tapti naujuoju inovacijų lopšiu

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, skaitydamas pranešimą Lietuvos verslo konfederacijos kongreso sesijoje „Lietuvos mokslas ir verslas - didžiulis potencialas inovacijų ekonomikos greitkeliui”, teigė, kad verslo, mokslo ir studijų integracijos procesai būtini kuriant ateities ekonomiką, o Lietuva gali tapti inovacijų šalimi, išsivystymo lygiu neatsiliekančia nuo kitų pasaulio inovacijų lyderių.

„Lietuva, viena pirmųjų Europos Sąjungoje parengusi Sumaniosios  specializacijos strategiją ir veiksmų programą, padėjo pagrindą inovatyviai ateities ekonomikai ir technologiniam spurtui. Tai mūsų pasirinktas kelias, valstybės ateities vizija, kurią privalome įgyvendinti ir tapti pavyzdžiu kitiems”, - sakė Vyriausybės vadovas.

Premjeras savo pranešime pabrėžė, kad žinių kokybė bei technologinio išsivystymo ir inovatyvumo lygis turi tiesioginį ryšį valstybės ekonominei, socialinei plėtrai ir gyventojų gerovei, todėl Vyriausybė vis daugiau dėmesio skiria įvairių organizacinių struktūrų, kurios galėtų sustiprinti nacionalinį žinių ir ekonominį potencialą, plėtrai.

„Atsižvelgiant į verslo poreikius ir ūkio plėtros prioritetus, jau nuo 2013 metų pradėjome formuoti valstybės užsakymą itin paklausioms inžinerinėms techninėms specialybėms. Naujoje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje yra numatyta Vakarų šalyse pasiteisinusi inovacijų skatinimo patirtis - pramonės doktorantūra. Kitaip tariant, atsiranda galimybė mokslo laipsnį įgyti ne tik mokslo įstaigoje, bet ir įmonėje”, - naujoves vardino Ministras Pirmininkas.

Praėjusį Europos Sąjungos finansinės paramos laikotarpį, 2007-2013 metais, mokslo slėniams - modernių patalpų statybai, laboratorijų, auditorijų, atviros prieigos centrų įrangai skirta beveik pusė milijardo eurų. Naujuoju periodu, pasak premjero, prioritetinis dėmesys bus skiriamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatų komercinimui: šiemet planuojama įgyvendinti beveik 300 mln. eurų siekiančių vertės projektų. Vyriausybė taip pat patvirtino ikiprekybinių pirkimų tvarką ir finansavimo schemą, kuri skatina valstybės institucijas pirkti inovatyvią idėją - inicijuoti mokslinius arba eksperimentinės plėtros tyrimus, kad būtų sukurtas aukštos pridėtinės vertės produktas - rinkoje dar neegzistuojantis gaminys.

Premjeras savo pranešime pabrėžė, kad vis tik pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas tarpusavio pasitikėjimui, nes bendradarbiaujantis Lietuvos verslas ir mokslas turi unikalią galimybę ne tik praplėsti veiklos ribas, pasiūlyti naujų sprendimų, bet ir padėti mūsų šaliai tapti viena iš lyderių inovacijų srityje.

A. Mickevičius/LRVK foto

Vyriausybės spaudos tarnyba

Ministras Pirmininkas: smulkusis ir vidutinis verslas - šiandieninės ekonomikos varomoji jėga

„Jūsų asociacija priklauso galingai verslo kategorijai - smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris įdarbina apie 80 procentų visų Lietuvoje dirbančių žmonių ir sukuria daugiau kaip du trečdalius bendrojo vidaus produkto”, - šiandien sveikindamas Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos ataskaitinės konferencijos dalyvius sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Pasak premjero, Vyriausybė, skatindama ekonominius procesus ūkyje, įvairiais būdais remia smulkųjį ir vidutinį verslą. „Galiu pasidžiaugti, kad radome būdų, kaip atsižvelgti į smulkiojo verslo interesus įvedant eurą, nustatant reikalavimus dėl grynųjų pinigų naudojimo versle, jums buvo sudarytos galimybės pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nuosekliai mažinome biurokratinę naštą. Į asociacijos nuomonę buvo atsižvelgta ir kuriant socialinį modelį, numatant išlygas smulkiajam verslui išmaniojoje mokesčių apskaitos sistemoje”, - sakė Vyriausybės vadovas.

Konferencijos dalyviai buvo raginami pasinaudoti konkrečiomis sąlygomis, kurias teikia praėjusiais metais rekordiškai išaugę užsienio investicijų, pramonės gamybos mastai. „Tai puiki platforma ir smulkaus verslo plėtrai, nes didėja ir įvairių paslaugų poreikis. Tikiuosi, aktyviai bendradarbiaudami su kitomis verslo organizacijomis, sėkmingai išnaudosite naujas nišas”, - pažymėjo Ministras Pirmininkas.

Vyriausybės vadovo teigimu, Vyriausybė ir toliau skirs daug dėmesio smulkiajam ir vidutiniam verslui, skatins žmones, ypač jaunimą, užsiimti socialiniu verslu, steigti naujas įmones - tam numatoma kurti palankią teisinę aplinką, finansinę ir mokestinės paramos sistemą. Taip pat kartu su VšĮ „Versli Lietuva” bus teikiamos konsultacijos, organizuojami verslumo skatinimo renginiai, kuriami bendradarbystės centrai.

A. Mickevičius/LRVK foto

Vyriausybės spaudos tarnyba

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimas Europos dienos proga

Šiandien švenčiame Europos dieną - džiaugiamės laisve ir vienybe Europoje. Tikiu, kad kiekvienas iš mūsų mato ir vertina pokyčius, įvykusius mūsų šalyje per dvylika narystės Europos Sąjungoje metų. Šiandien kaip niekad svarbu prisiminti tai, kas buvo įrašyta Roberto Šumano deklaracijoje 1950 m. gegužės 9 d.:

„Europos negalima sukurti vienu mostu arba pagal vienintelį planą. Ji bus sukurta pasiekus konkrečių laimėjimų, kurie pirmiausia sudarys sąlygas atsirasti tikram solidarumui”.

Šiandien yra ta diena, kai galime pasidžiaugti sukurta Europa, besididžiuojančia savo  laimėjimais, - galime daug lengviau ir paprasčiau keliauti, keisti gyvenamąją vietą, mokytis ir dirbti. Galime jaustis saugūs ir  gerbiami Europos šeimos nariai. Europa - tai visų mūsų erdvė, kurioje jaučiamės laisvais, bet kartu ir atsakingais už savo laisvę europiečiais.

Europos Sąjunga yra stipri, vieninga ir solidari tiek, kiek stiprūs, vieningi ir solidarūs esame mes.

Šiais metais Europos dienos šventė ypač svarbi, nes laisvės erdvės, demokratijos, žmogaus orumo ir pagarbos vienas kitam puoselėjimo principų vienijamas šalių klubas susiduria su įvairiomis krizėmis. Šiandien kaip niekad svarbu jausti tvirtą ir vieningą Europos valstybių poziciją. Tik būdami darnioje ir tvirtoje Europos šeimoje galime jaustis saugiai.

Sveikindamas Europos dienos proga, noriu palinkėti mums visiems tvirtybės, užtikrinant bendrus tikslus ir pasitinkant bendrus iššūkius. Tikiu, kad puoselėdami bendrąsias Europos vertybes kartu pasieksime trokštamų rezultatų.

Vyriausybės spaudos tarnyba

2016 m. ir toliau nuosekliai augo šalies BVP

2016 m. pirmąjį ketvirtį ir toliau nuosekliai augo šalies bendrasis vidaus produktas (BVP). Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad per pirmuosius tris metų mėnesius BVP sudarė 8,46 mln. eurų ir, palyginus su tuo pačių 2015 m. laikotarpiu, padidėjo 2,4 proc. Lyginant su paskutiniuoju praėjusių metų ketvirčių, šiemet BVP augo 0,8 proc.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad didelę įtaką ekonomikos augimui turėjo spartus prekybos ir pramonės sektoriaus augimas. Augusios investicijos, tame tarpe, tiesioginės užsienio investicijos, buvo svarbus faktorius, kuris stiprino Lietuvos ūkio konkurencingumą, didino užimtumą bei dirbančiųjų darbo užmokestį.

„Šių metų sausio-kovo mėnesiais į darbą buvo priimta daugiau nei 15,4 tūkst. darbuotojų ir, lyginant su atitinkamu 2015 m. laikotarpiu, įsidarbinusių asmenų skaičius išaugo 6,4 procentų. Vidutiniškai 5,5 proc. augo ir dirbančiųjų atlyginimai, tai skatino vidaus vartojimą. Užsidarius Rusijos rinkai ir gana sėkmingai persiorientavus į Vakarus, bendras realusis prekių ir paslaugų eksportas 2015 m. augo 1,2 proc., lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė didėjo 2,6 proc.”, - sako premjeras.

Vyriausybės vadovo teigimu, didėjant užsienio investicijoms, šalies BVP ir toliau augs. Pernai pritrauktas 31 investicinis projektas sukurs daugiau nei 2,5  tūkst. darbo vietų. Daugiausia jų - reikalaujančių aukštos kvalifikacijos ir gerai apmokamų.

Kuriantis darbo vietoms ir didėjant darbo užmokesčiui, šalyje vis daugiau surenkama mokesčių, mažėja biudžeto deficitas. Pernai valstybės ir savivaldybių biudžetai 2,3 procento viršijo prognozuotą (161 mln. eurų) pajamų lygį, o 58 savivaldybės iš 60 bene pirmą kartą įvykdė ar viršijo pajamų planus.

2012 metais 9 proc. BVP siekęs valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų deficitas pernai buvo žemiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį -  0,2 proc.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras: emigracijos problemai spręsti telkiame didesnį dėmesį

Siekiant subalansuoti darbo rinką, sustabdyti Lietuvos piliečių emigraciją ir susigrąžinti išvykusiuosius, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sako, kad būtina telkti didesnį dėmesį taikomoms priemonėms. Į posėdį sukviesti Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidas reikalų ir Užsienio reikalų ministrai ir viceministrai kalbėjo apie vykdomas priemones ir planuojamas papildomas.

„Priversti neišvykti arba sugrįžti į Lietuvą per prievartą neįmanoma, tačiau auganti ekonomika, kuriamos darbo vietos ir didinami atlyginimai leis mums susigrąžinti išvykusius lietuvius bei sumažinti norinčiųjų emigruoti skaičių. Tam reikalingos ne tik jau vykdomos priemonės, bet ir papildomos. Ministerijoms duotas pavedimas per mėnesį į vieną bendrą veiksmų planą suguldyti visas šios problemos sprendimo priemones, klausimą koordinuos Vyriausybės kanceliarija”, - sako premjeras A. Butkevičius.

Dažniausios emigracijos priežastys yra socialinės ir ekonominės. Čia susideda viskas - šalies ekonominė situacija, darbo vietų stygius, atlyginimų skirtumai, geresnės įsidarbinimo galimybės užsienyje, studijos ir net siekis išvengti tam tikrų įsipareigojimų.

„Mums svarbu paskatinti likti ar grįžti visas visuomenės grupes, tarp jų ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kuriuos užsienyje traukia inovacijos. Taip pat mokslininkus. Jiems nuo kitų metų didės atlyginimai, o doktorantams 20 proc. didės stipendijos. Viena iš emigracijos stabdymo galimybių - darbo užmokesčio didinimas. Atsigaunant ekonomikai nuosekliai didiname viešojo sektoriaus, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, padidinome NPD. Tokia kryptimi dirbsime ir ateityje”, - sako Vyriausybės vadovas.

Skatinama kurti naujas įmones ir steigti darbo vietas, teikiant pagalbą verslo pradžiai ir didinant verslo paslaugų bei finansinių išteklių prieinamumą pradedantiems ir plėtojantiems verslą asmenims.

„Nauja programa, nukreipta į emigrantus, norinčius kurti smulkų verslą, vadinasi „Verslumas LT”, kurią įpareigota vykdyti „Versli Lietuva”", - sako premjeras. Pasak ministrų, kiekvienoje srityje veikia tam tikri projektai, skatinantys emigracijos problemos sprendimą, tai ir užimtumo skatinimo, ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo, ir būsto paramos, ir kvalifikacijos kėlimo ar keitimo, ir pameistrystės programos. Tačiau iki šiol ministerijos šį darbą atlikdavo kiekviena sau.

Ministro Pirmininko teigimu, būtinas priemonių taikymo bendras planas, kad veiksmai būtų centralizuoti ir orientuoti į tam tikras grupes.

Premjeras: pieno supirkimo kainos turėtų nemažėti bent tris mėnesius

Trečiadienį valstybės institucijų atstovai, pieno perdirbėjai ir gamintojai diskutavo, kaip būtų galima artimiausiems mėnesiams įšaldyti nekintamą pieno supirkimo kainą, t. y. jos nemažinti, kad pieno gamintojai nepajustų dar didesnio nuostolio.

„Karštos diskusijos tarp suinteresuotų pusių, manau, davė vaisių. Siekdami išsaugoti šalies pieno sektorių, ir bent trims mėnesiams sustabdyti pieno supirkimo kainų sumažinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos pieno perdirbėjai sutarė, jog žaliavinio pieno supirkimo kaina išliks pieno gamintojams nepakitusi birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tokia, kokia bus nustatyta birželį. Tikiuosi, jog perdirbėjai laikysis savo duoto žodžio, jei pieno rinkoje nenutiks kokios nenumatytos griūties”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Premjero nuomone,  toks sutarimas ir jo laikymasis parodytų, jog esant krizinei situacijai savo elgesį visos pusės grindžia supratimu ir geranoriškumu. Tai leistų bent laikinai stabilizuoti krizės apimtą pieno sektorių.

Taip pat su pieno gamintojų atstovais sutarta, jog ateityje bus kuriamas fondas, kuriuo ūkininkai galės pasinaudoti esant krizinei situacijai. Tokio fondo įkūrimui turėtų pritarti Seimas, tad pasiruošimas įstatymo projektui reikalauja laiko.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras: pasiekėme mažiausią deficitą per Nepriklausomybės laikotarpį

„2015 m. pasiekėme mažiausią valdžios sektoriaus deficitą per visą Nepriklausomybės laikotarpį - jis sudaro tik 0,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokį skaičių oficialiai paskelbė Lietuvos statistikos departamentas. Tai įrodo, jog mes atsakingai vertinome ir tvarkėme finansus. Vyriausybei tai pavyko pasiekti ir geresnio mokesčių administravimo sąskaita. Tvari fiskalinė aplinka ir toliau lieka aukščiausias prioritetas”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Nors buvo prognozuota, kad 2015 m. deficitas gali siekti iki 1,2 procento, Vyriausybė sugebėjo jį sumažinti maksimaliai.

„Pernai rudenį, kai buvo svarstomas ir tvirtinamas biudžetas, viešojoje erdvėje netrūko kritikos ir karčių žodžių Vyriausybei, mums buvo siūloma nusiimti rožinius akinius, tačiau mes įrodėme, jog pasirinkome teisingą kryptį. Labai atsakingai tvarkėme valstybės finansus, išlaidas stengėmės paversti ateities investicijomis. Primenu, kad 2012 m. pradėję dirbti po konservatorių valdymo radome beveik 9 proc. deficitą. Svarbu ir tai, kad per biudžetą perskirstoma BVP dalis padidėjo iki 29,5 procento, lyginant su 28 procentais nuo BVP 2014 metais”, - teigia premjeras.

Pastarojo rodiklio padidėjimą lėmė spartus mokesčių surinkimui svarbių BVP komponenčių (darbo užmokesčio pajamų, vartojimo išlaidų) augimas ir technologiniais sprendimais įgyvendintos geresnio mokesčių administravimo priemonės.

„Įgyvendinant naujas mokesčių administravimą gerinančias priemones 2016-2019 m. pajamų iš mokesčių ir BVP santykis nuosaikiai didės. Kuo didesnė BVP perskirstoma dalis sudarys galimybes vykdyti socialinius ir kitus įsipareigojimus ir įgyvendinti struktūrines reformas ateityje”, - teigia Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras Seime pristatė 2015 metų Vyriausybės ataskaitą

Balandžio 21 dieną Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius Seime pristatė Vyriausybės 2015 metų veiklos ataskaitą. Premjeras pabrėžė, jog 2015-ieji Lietuvai buvo išskirtiniai - nepaisant geopolitinių sukrėtimų, įsivedėme eurą, rekordiškai augo užsienio investicijos, toliau plėtėsi pramonės sektorius, šalies verslui atsivėrė dar nepažintos rinkos, o šalyje mažėjo nedarbas, augo darbo užmokestis.

„Lietuvos ekonomika atlaikė per pasaulio rinkas nuvilnijusį geopolitinių lūžių poveikį ir, nepaisant niūrių skeptikų prognozių, išlaikė vieną spartesnių augimų Europos Sąjungoje. Mes įrodėme, kad yra veiksmingų alternatyvų diržų veržimo politikai. Krizės metais taikytas vien tik išlaidų karpymas nuskurdino ekonominiu požiūriu veikliausią vidutinį gyventojų sluoksnį ir gausino pašalpų gavėjų skaičių. Prognozuodama galimas rizikas, ši Vyriausybė turėjo aiškius tikslus ir laikėsi numatytų priemonių, kad toliau didėtų gyventojų užimtumas ir atlyginamai, gerėtų sąlygos verslui, ypač - kuriančiam aukštą pridėtinę vertę”, - sakė XVI-osios Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.

Ministras Pirmininkas teigė, jog pastaruosius trejus metus didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo didėjantis vidaus vartojimas, eksportas ir rekordiškai augančios investicijos, ypač šalies regionuose. „Pozityvią ekonomikos būklę atspindi tokie svarbūs ekonomikos veiksniai, kaip beveik subalansuoti viešieji finansai, augantis darbo užmokestis, sparčiai didėjantys pramonės gamybos mastai”, - sakė premjeras.

Pernai valstybės ir savivaldybių biudžetai 2,3 procento viršijo prognozuotą (161 mln. eurų) pajamų lygį, o 58 savivaldybės iš 60 bene pirmą kartą įvykdė ar viršijo pajamų planus. Europos Komisija (EK) teigiamai įvertino mokesčių surinkimą Lietuvoje ir pagerino Lietuvos ekonomines prognozes. EK nuomone, tolesnį Lietuvos ekonominį augimą turėtų lemti stiprėjanti vidaus paklausa ir augantis eksportas - jam plėtoti įdėta daug diplomatinių ir finansinių pastangų, o šalies pramonininkai pažymi, kad Ekonominės diplomatijos taryba yra geriausias viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys.

Vyriausybės vadovas priminė, jog iš konservatorių ir liberalų koalicijos Vyriausybės vairą parėmęs XVI-asis ministrų kabinetas rado beveik 9 procentus siekiantį valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų deficitą. Atsakingai vykdant viešųjų finansų politiką, 2015 metais deficitas jau buvo mažiausias po Nepriklausomybės atkūrimo ir sudarė - 0,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).

Be to, vykdyta sėkminga kova su šešėline ekonomika - vien pernai Lietuvos šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP sumažėjo 1,3 procentinio punkto, o iš šešėlio atimta piniginė BVP išraiška sudarė beveik pusę milijardo (480,9 mln.) eurų.

„Gerėjančios perspektyvos patvirtina, kad einame teisinga kryptimi. Tokių tarptautinių institucijų, kaip Pasaulio ekonomikos forumo, konkurencingumo ar „Doing business” verslumo indeksų skalėse Lietuva nuo 2012 metų pakilo per 9 ir 7 pozicijas, šiandien konkurencingumo reitinge užimame aukščiausią iki šiol turėtą - 36 - poziciją, o žurnalo „Forbes” sudarytame palankiausių valstybių verslui sąraše Lietuva įvardijama kaip padariusi didžiausią pažangą per praėjusius metus. Įveikusi 7 pozicijas, Lietuva užima 17 vietą ir lenkia Japoniją, JAV, Vokietiją, kaimynę Estiją. Šie įvertinimai patvirtina vykdomų reikalingų ekonominių permainų efektą”, - akcentavo Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.

Premjeras teigė, jog gerėjančius reitingus atspindi realios investicijos. „Užsienio investicijų projektų skaičiumi milijonui gyventojų Lietuva beveik pustrečio karto lenkė Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkius. Pritraukėme 31 projektą, kuris leis sukurti daugiau kaip 2,5 tūkst. darbo vietų arba 50 procentų daugiau negu 2014 metais. Atkreipiu dėmesį, kad investicijų prioritetas - aukštą pridėtinę vertę kuriančios ir gerai apmokamos darbo vietos” - sakė Vyriausybės vadovas pridurdamas, jog investicijos Lietuvoje išaugo 10 procentų ir sudarė 5,7 mlrd. eurų, o labiausiai džiugina finansų srautai į regionus, kur matomas ekonominis pagyvėjimas - sukurta naujų darbo vietų, didėja atlyginimai.

„Toliau investuodami į regionus jau pradėjome įgyvendinti kompleksines kaimo ir miesto vietovių vystymo priemones, kurios leidžia didinti apleistų teritorijų investicinį patrauklumą, sudaro geresnes verslo sąlygas, mažina socialinę atskirtį, plėtoja kultūros ir poilsio infrastruktūrą” - kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Premjero teigimu, vyksta teigiamos permainos ir žemės ūkyje. Į žemės ūkį ateina jaunų žmonių, taikančių agronomijos ir zootechnikos naujoves, modernizuojančių savo ūkius. „Pavyzdžiui, pernai paskelbus kvietimą jauniesiems ūkininkams 20 mln. eurų paramai gauti, paraiškų gauta tris kartus daugiau, nei buvo galima patenkinti. Teko skelbti papildomą kvietimą”, - sakė Vyriausybės vadovas.

Be to, pernai žemdirbiai išaugino visų laikų rekordinį grūdinių augalų derlių (6,5 mln. tonų), gerokai pranokstantį ankstesnius rekordus. Akivaizdžių rezultatų duoda Galvijininkystės programa - galvijų išauginta beveik 14 procentų daugiau. Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad rezultatai galėtų būti dar geresni, jei būtų eksportuojama ne žaliava, o perdirbta produkcija. „Todėl finansines investicijas nukreipėme žemės ūkiui modernizuoti, kooperacijai ir konkurencingumui stiprinti”, - sakė premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas teigė, jog šiuo metu lietuvišką žemės ūkio produkciją galima eksportuoti beveik į 200 valstybių, o nauja eksporto strategija su 10 prioritetinių eksporto rinkų - Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, JAV, Kinija, Izraeliu ir Japonija - toliau padės mažinti priklausomybę nuo Rusijos.

Kalbėdamas apie pokyčius energetikos srityje, Ministras Pirmininkas pabrėžė, jog per pastaruosius trejus metus elektros kaina buitiniams vartotojams sumažėjo 12,4 procento, o šiemet pradėjusių veikti jungčių „NordBalt” ir „LitPol Link” poveikį bus galima įvertinti jau liepos mėnesį.

Taip pat sumažėjo ir gamtinių dujų bei biokuro kaina. „Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje sumenko penktadaliu, gamtinių dujų kaina maistui ruošti mažėjo iki 23 procentų, būstui šildyti - iki 40 procentų, priklausomai nuo savivaldybių.  Numatome, kad šiemet vidutinė šilumos kaina dar labiau kris, nes su Norvegijos bendrove „Statoil” sutarta dėl palankesnių dujų tiekimo sąlygų” - sakė premjeras.

Vyriausybės vadovo teigimu, daugeliui būstų taupyti padėjo ir sparčiai vykstantis daugiabučių renovacijos procesas. Per pastaruosius trejus metus jau atnaujinta per 1000 daugiabučių, šiuo metu vykdoma dar tūkstančio pastatų renovacija.

Toliau kalbėdamas apie mokslo ir technologijų perversmą, Ministras Pirmininkas pabrėžė būtinybę ugdyti valstybei reikiamus specialistus, sudaryti jiems sąlygas dirbti ir užsidirbti. Tam padės Sumaniosios specializacijos programa, telkianti geriausius mokslo protus ir ambicingą verslą bei Vyriausybės siūlomas socialinio modelio projektas. Premjeras kvietė Seimo narius matyti ir girdėti viso pasaulio dinamiką ir padėti įgyvendinti reikalingas permainas, siūlomas Vyriausybės.

Vyriausybės 2015 m. veiklos ataskaitos vizualizaciją rasite čia

Premjero kalbą Seime rasite čia.

Atkurtai Lietuvai 100: Įkvėpti ateities

Šią savaitę įvyko pirmasis Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos įgyvendinimo koordinavimo komisijos posėdis, kurio metu buvo patvirtinta šimtmečio šventės koncepcija bei vizualinis identitetas.

Nors Lietuvos valstybingumo ištakos siekia daugiau nei 1000 metų, 2018 m. Lietuva minės atkurtos valstybės 100 metų jubiliejų. Tai tik dalelė mūsų istorijos, tačiau nepaprastai svarbi. 1918 m. pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas yra milžiniškas žmonių, nepabūgusių prisiimti atsakomybę už savo valstybės ateitį, laimėjimas. Tai laimėjimas žmonių, kurių dėka šiandien galime jaustis laisvi ir nevaržomi, dalytis savo kūryba ir pasiekimais su visu pasauliu. Pagrindiniai koncepcijos idėjos elementai - kūryba, dalijimasis ir atsakomybė - atitinka Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030″ įtvirtintas svarbiausias vertybes - atvirumą, kūrybingumą ir atsakomybę.

Šimtmečio šventės pamatinė idėja - „Įkvėpti ateities”. Tikėjimas ateitimi mūsų tautą lydi daugiau nei 1000 metų - nuo Lietuvos valstybės ištakų. Lietuvos žmonės šimtmečius kūrė valstybę, kurioje galima jaustis laisvai ir nevaržomai, dalytis savo kūryba ir pasiekimais su visu pasauliu. Nors mūsų istorijoje buvo ir tamsių periodų, tikėdami ateitimi visada rasdavome jėgų pakilti. Šio tikėjimo vedini 1918 m. atkūrėme nepriklausomą Lietuvos valstybę ir taip žengėme pirmą žingsnį modernios valstybės link. 2018 m. švęsime atkurtos Lietuvos šimtmečio jubiliejų, įprasminsime savo istoriją kūriniais, skirtais Lietuvos ir pasaulio ateičiai.

Pasitinkant 100 metų jubiliejų, tikimasi visuomenės, taip pat ir išeivijos, įsitraukimo į šventinius renginius ir iniciatyvas. Todėl visi šventiniai renginiai bus skiriami žmonėms bei jų idėjoms. Minint valstybės atkūrimo šimtmetį, bus siekiama didinti visuomenės socialinę ir pilietinę atsakomybę, skatinti savanorišką veiklą ir taip ne tik toliau stiprinti valstybingumo idėją, bet ir įtvirtinti modernios ir kūrybiškos valstybės įvaizdį.

Su šimtmečio šventės koncepcija galite susipažinti čia.

Vizualinio identiteto autorius, komunikacijos agentūros “New!” įkūrėjas Tomas Ramanauskas sako, jog Lietuva šią ypatingą progą turi švęsti aukštai iškėlusi galvą ir pasipuošusi ženklu, kuris yra pasaulinių tendencijų priešaky, žvelgiantis į ateitį, rodantis kokia ambicinga yra šalis. „Norėjome sukurti tai, kas sklis, ką institucijoms ir šalies piliečiams bus galima laisvai ir lengvai naudoti ir kad tai nebus tik logotipas, o visa vizualinės komunikacijos sistema”, - sako idėjos autorius.

Su valstybės atkūrimo šimtmečio logotipu galite susipažinti čia.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras su LSS atstovais aptarė tolesnius veiksmus gerinant studijų kokybę ir studentų finansines garantijas

Trečiadienį ryte Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovais. Pokalbio metu aptarti studijų kokybės ir finansavimo klausimai, išklausyti siūlymai dėl studentų finansinės padėties gerinimo, aptartos priemonės, kuriomis toliau bus tęsiamas bendradarbiavimas tarp Vyriausybės ir LSS.

Premjeras su studentais pasidžiaugė, kad žingsnis po žingsnio įgyvendinami susitarimai, kuriuos premjeras A. Butkevičius ir LSS prezidentas Paulius Baltokas išdėstė 2014 metais pasirašydami ketinimų protokolą - pirmąjį oficialų dokumentą tarp Vyriausybės ir LSS dėl bendrų veiksmų siekiant gerinti studentų finansinę padėtį ir bendrabučių būklę.

„Nuo bendradarbiavimo sutarties pasirašymo jau padidinome paramą gerai besimokantiems studentams. Praėjusiais metais tam skirta 4,6 mln. eurų, tai yra 0,64 mln. eurų daugiau negu 2014-aisiais. Padidinus valstybės paramą studentams, už studijas sumokėtas įmokas atgaus beveik pustrečio tūkstančio geriausiai besimokančiųjų studentų”, - pažymėjo Vyriausybės vadovas.

Studentai atkreipė dėmesį, jog siekiant toliau didinti įmokas atgaunančių studentų skaičių, būtina aiškiai apibrėžti, kokius kriterijus turi atitikti gerai besimokantis studentas. LSS atstovų teigimu, tam būtina kuo skubiau priimti naująjį Mokslo ir studijų įstatymą Seime.

LSS nariai teigiamai įvertino ir papildomą doktorantūros studijų finansavimą - doktorantų stipendijos padidintos net 25 procentai, tačiau iškėlė ir doktorantų socialinių garantijų gerinimo klausimą. Pasiūlyta šiuo metu galiojančius teisės aktus papildyti nuostatomis, kad teisę gauti motinystės pašalpą turėtų asmenys iki 35 metų amžiaus, nepriklausomai nuo turimo darbo stažo. Šiuo metu įstatymas tokią teisę numato asmenis iki 26 metų amžiaus.

Vyriausybė iki 2020 metų planuoja papildomai skirti 22,4 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų, kas sudarys galimybę finansuoti papildomus 400 doktorantūros studijų vietų. Pirmų studijų metų doktorantų stipendija jau padidėjo 79 eurais - nuo 315,4 iki 394,25 eurų; antrų, trečių ir ketvirtų metų doktorantų stipendijos -  92 eurais - nuo 364,8 iki 456 eurų.

Skatinamosios bakalauro studijų stipendijos taip pat didėjo 25 procentais. LSS nuomone, formuojant naująjį šalies biudžetą reikėtų atžvelgti į galimybę ir toliau jas palaipsniui didinti.

Susitikimo metu išreikštas nuogąstavimas dėl šiuo metu kolegijų studentus diskriminuojančio Valstybės tarnybos įstatymo, kuris kolegijų absolventams užkerta kelią pretenduoti į A lygio valstybės tarnautojų pareigybes. Apsvarstyta galimybė šią nuostatą pakeisti priimant naująjį Valstybės tarnybos įstatymą.

2014 metais Ministras Pirmininkas A. Butkevičius LSS buvo nominuotas „Metų studentų draugo” nominacija. Toks įvertinimas šalies premjerui įteiktas pirmą kartą istorijoje.

A. Mickevičius/LRVK foto

Vyriausybės spaudos tarnyba

Daugės galimybių mokytis suaugusiesiems, ypač mažesniuose miesteliuose

_MG_7938.jpg

Lietuvoje siekiama sukurti ir išplėtoti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, mokymąsi visą gyvenimą labiau suderinti su dabartiniais asmens, visuomenės, ūkio poreikiais. Šiandien Vyriausybei priėmus Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą naują Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016-2023 metų plėtros programą, ministerija parengs ir patvirtins Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtros veiksmų planą trejiems metams su konkrečiomis priemonėmis ir numatytu finansavimu.

Pasak programos rengėjų, itin svarbu, kad būtų sukurta įvairi, šiuolaikiška suaugusiųjų švietimo programų pasiūla, numatytos konkrečios priemonės ir realus jų finansavimas - tik tokiu būdu bus sukurta kryptinga suaugusiųjų švietimo sistema.

Savivaldybės, atsižvelgusios į gyventojų, darbdavių, kitų socialinių partnerių poreikius, pasiūlys konkrečias suaugusiųjų švietimo galimybes regionuose.

Numatoma, kad mokymosi visą gyvenimą paslaugos bus ypač intensyviai plėtojamos mažesniuose miesteliuose ir kaimuose. Dėmesys bus skiriamas ir motyvacijos mokytis stiprinimui, mokymąsi visą gyvenimą susiejant su besimokančių asmenų pasirinkimu, sukuriant finansinės paramos sistemą. Bus dar labiau skatinamas kompetencijų tobulinimas per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą, diegiant pameistrystės formą.

Ketinama sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai planuoti ir valdyti savo karjerą: teikiama individuali pagalba, organizuojama socialinė reklama. Andragogams (suaugusiųjų mokytojams) bus sudarytos sąlygos nuolat atnaujinti kompetencijas, įgyti daugiau pedagoginių ir psichologinių žinių.

Taip pat bus sukurta sistema, kuri leis pripažinti neformalaus ir praktinio mokymosi metu įgytas kompetencijas.

Švietimo ir mokslo ministerija iki balandžio 29 d. yra paskelbusi Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų finansavimo konkursą. Suaugusiųjų švietimo programų teikėjai gali teikti programas ir gauti finansavimą iki 14 000 eurų. Tokie konkursai skelbiami nuo 2014 metų, prioritetai atrenkant finansuotinas programas yra tokie: mokymosi visą gyvenimą paslaugų regionuose plėtra, darbo rinkai aktualių suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų ugdymas, asmenų mokymasis trečiojo amžiaus universitete, andragogų kompetencijų tobulinimas, asmens bendrosios kultūros ugdymas ir kt.

Nauja Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016-2023 metų plėtros programa sukurta siekiant pagerinti suaugusiųjų švietimo situaciją, prieinamumą, racionaliau panaudoti šiam sektoriui skiriamas lėšas. Viešosios politikos ir vadybos institutas atliko analizę, iš kurios matyti, kad 2004-2013 m. ES paramos lėšomis daugiausia buvo remiamos tos visuomenės grupės, kurios veikiausiai būtų mokęsi ir be valstybės paramos.

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu LRT radijui

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu LRT radijui – apie Druskininkų mero Ričardo Malinauską pasitraukimą iš Lietuvos socialdemokratų partijos, kandidatus į vidaus reikalų ministro postą bei problemas pieno sektoriuje ir priemones, kaip ketinama jas spręsti.  Plačiau skaitykite

Premjeras A. Butkevičius: užsienio investicijos stiprina pasitikėjimą Lietuvos ekonomika

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, trečiadienį dalyvaudamas bendrovės „Rhenus Svoris” logistikos centro statybų pradžios ceremonijoje, pažymėjo, kad Lietuva sulaukia vis daugiau užsienio investicijų, o tai rodo pasitikėjimą šalies ekonomika, kuriamos naujos darbo vietos.

„Džiaugiuosi, kad ilgametės Lietuvos partnerės Vokietija ir Norvegija toliau plečia savo įmonių veiklą mūsų šalyje, taip stiprindamos Lietuvos ekonomiką, verslą ir pasitikėjimą tarp užsienio partnerių. Lietuvos geografinė padėtis - pusiaukelė tarp Rytų ir Vakarų - verslui leidžia pasinaudoti puikiai išvystyta logistikos infrastruktūra, prekėms keliaujant abiem kryptimis. Sveikinu įmonių „Rhenus Svoris” ir „Baltic Sea Property” investicijas Lietuvoje ir linkiu toliau sėkmingai plėtoti savo veiklą”, - sakė premjeras A. Butkevičius.

Planuojama, kad naujasis logistikos centras pradės veikti kitų metų pradžioje, jame atsiras papildomos darbo vietos kelioms dešimtims darbuotojų.

Pagrindinis projekto investuotojas - „Baltic Sea Properties AS” - norvegų kapitalo įmonė, o Vokietijos logistikos bendrovė „Rhenus Svoris” taps ilgalaikiu nuomininku 10 metų laikotarpiui.

„Rhenus Svoris” veiklą Lietuvoje pradėjo 1989 metais, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji privati transporto ekspedicinė firma Lietuvoje - „Svoris”.

Šiuo metu „Rhenus Svoris” yra atsakinga už grupės įmonių veiklą bei plėtrą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Baltarusijoje. Lietuvoje įmonė turi padalinius Vilniuje ir Kaune, pagrindinis biuras įsikūręs sostinėje.

A. Mickevičius/LRVK foto

Vyriausybės spaudos tarnyba

Paskirstytos lėšos trims savivaldybėms, pernai negavusioms planuotų pajamų

Vyriausybė, siekdama kompensuoti šalies savivaldybių 2015 metais negautas pajamas, šiandien posėdyje pritarė Finansų ministerijos siūlymui paskirstyti daugiau nei 385 tūkst. eurų trims savivaldybėms, surinkusioms mažiau pajamų, nei planuota.

Finansų ministerijos duomenimis, 2015 metais 57 savivaldybės gavo daugiau nei 80 mln. eurų viršplaninių pajamų. Trys savivaldybės - Visagino, Mažeikių rajono ir Skuodo rajono - į biudžetus surinko mažiau pajamų, nei buvo prognozuota.

Įvertinus savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų duomenis bei savivaldybių tarybų sprendimais suteiktas mokesčių lengvatas savivaldybių biudžetų sąskaita, Visagino savivaldybei numatyta skirti 101 tūkst. eurų, Mažeikių rajono savivaldybei - 133 tūkst. eurų, o Skuodo rajono savivaldybei - 150 tūkst. eurų kompensacijas.

Skaičiuojama, kad praėjusiais metais  savivaldybių biudžetai iš viso gavo daugiau nei 1,232 mlrd. eurų pajamų - 7 proc. daugiau, nei prognozuota.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Siekiant aukštojo mokslo kokybės būtina universitetų konsolidacija

Vakar Vyriausybės strateginio komiteto, kuriam vadovauja Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, posėdyje svarstytos aukštojo mokslo kokybės gerinimo galimybės ir priemonės joms pasiekti. Posėdžio metu iš esmės pritarta siūlymui konsoliduoti Lietuvoje veikiančių aukštųjų mokyklų tinklą, taip siekiant užtikrinti mokslo ir studijų programų kokybę bei universitetų konkurencingumą tarptautiniu mastu, taip pat glaudesnį mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Strateginio komiteto nariai taip pat pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui parengti mokslo ir studijų kokybės didinimo planą jame atspindint pertvarkai būtinas nuostatas - institucijų apibrėžimus, finansavimą, vertinimą bei socialinę misiją, pvz. rengiant valstybei būtinus specialistus - mokytojus, karininkus. Ministerija įpareigota šį planą parengti iki birželio 1 dienos. Siūlymams dar turės pritarti Ministrų kabinetas ir Seimas.

Kaip pabrėžia ekspertai, pagrindiniai mokslo ir studijų sistemos iššūkiai šiuo metu yra neefektyviai veikiantis mokslo ir studijų tinklas, demografinė duobė, nepakankama mokslo ir studijų kokybė ir menkas tarptautinis konkurencingumas.

Siekiant ambicingos pertvarkos, universitetai privalėtų aukščiausiu lygiu plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengti mokslininkus ir vykdyti moksliniais tyrimais grįstas studijas, taip pat studentams suteikti kompetencijas, atitinkančias visuomenės ir šalies ūkio, pvz. darbo rinkos, poreikius.

Kaip pavyzdys pristatytas Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) siekis susijungti ir taip tapti tarptautiniu mastu konkurencinga studijų ir tyrimų institucija, užtikrinančia patrauklumą aukščiausio lygio mokslininkams, tyrėjams ir gabiausiems studentams.

Susijungus universitetams tikimasi proveržio penkiose tarpkryptinėse biomedicinos ir technologijų mokslo kryptyse: sveikatos technologijos ir biofarmacija, saugus ir funkcionalusis maistas, informacinės komunikacinės technologijos, naujos medžiagos ir ateities gamyba, socialinės inovacijos.

Panašią praktiką ketina taikyti ir Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetai. Susijungimo atveju siekiama sukurti naują mokytojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą bei tapti pirmaujančia aukštojo mokslo institucija ne tik humanitarinių ir socialinių, bet ir gamtos mokslų srityse tiek šalyje, tiek ir tarptautiniu mastu.

Vyriausybės strateginio komiteto vertinimu, šie du universitetų jungimo pavyzdžiai yra sektinas pavyzdys kitoms aukštojo mokslo institucijoms, siekiančioms mokslo ir studijų kokybės bei pripažinimo tarptautiniame lygmenyje.

V. Šereikos foto

Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras teatralams: „pilnos žiūrovų salės patvirtina Jūsų meistriškumą”

Vakar Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo „Auksinių scenos kryžių” įteikimo ceremonijoje, kurios metu pagerbiami labiausiai nusipelnę šalies teatralai ir profesionalaus teatro meno kūrėjų darbai.

„Noriu pasidžiaugti, jog gerų spektaklių yra visuose Lietuvos teatruose. Tai liudija ir per šalį keliaujantys festivaliai, užpildytos salės ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Pilnos žiūrovų salės ir nuo scenos vykstantis atviras pokalbis su žmogumi patvirtina Jūsų meistriškumą, patvirtina Jūsų Kryžių svorį”, - sako premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad artėjant Valstybės šimtmečiui, numatomos didelės apimties investicijos į infrastruktūrinius kultūros ir sporto objektus. Pasak Ministro Pirmininko, švietimas ir kultūra išlieka vienais svarbiausių valstybės prioritetų ir šioms sritims bus skiriamos didelės lėšos bei deramas dėmesys.

„Profesionalusis menas privalo būti remiamas valstybės - investuojame į tautos dvasinį gyvenimą, investuojame todėl, kad tikimės sulaukti pakilimo, tikime tautos ateitimi”, - sako premjeras A. Butkevičius.

Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti iš viso buvo pateikti 75 spektakliai, kuriuos vertino kultūros ministro sudaryta komisija. Svarbiausi šalies teatro apdovanojimai - „Auksiniai scenos kryžiai” ir Boriso Dauguviečio auskaras - šiemet buvo teikiami Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje.

A. Mickevičius/LRVK foto

Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras: kandidatus į vidaus reikalų ministro postą vertinsiu atsakingai

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, antradienį susitikęs su vidaus reikalų ministru Sauliumi Skverneliu ir partijos Tvarka ir teisingumas vadovu Rolandu Paksu, aptarė situaciją, susidariusią po to, kai ministras nutarė dalyvauti 2016 metų Seimo rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąraše.

„Ministras S. Skvernelis liks pareigose iki kol partija Tvarka ir teisingumas pateiks tinkamą kandidatą į vidaus reikalų ministro postą. Noriu pabrėžti, kad kandidatus vertinsiu atsakingai, atsižvelgdamas į kompetenciją ir informaciją, kurią turi pateikti atitinkamos institucijos bei tarnybos”, - sako Vyriausybės vadovas A. Butkevičius.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Vyriausybė pritarė siūlymui didinti išmokas šauktiniams

Vyriausybė pritarė  Krašto apsaugos ministerijos  pateiktam Karo prievolės įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma didinti išmokas savo noru tarnybą atliekantiems šauktiniams kariams.

„Įstatymą keičiame norėdami dar labiau paskatinti jaunuolius savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, gerinti tarnybos sąlygas, didinti kario profesijos patrauklumą”, - sakė pakeitimus pristatęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Seimui teikiama Karo prievolės įstatymo pakeitimu siekiama, kad finansinėmis išmokomis būtų skatinami ne tik savanoriškai atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pasirinkę jaunuoliai, bet ir metiniame šaukimo sąraše esantys ir pirmumo norą atlikti tarnybą pareiškę asmenys.

Šiuo metu norą atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pareiškę vaikinai ir merginos gali pasirinkti tarnybos laiką, vietą ir gauti 25 proc. didesnę piniginę išmoką.

Priėmus Karo prievolės įstatymo pataisas, finansinė išmoka šiems asmenims didėtų iki 30 proc. ir būtų įvesta nauja 15 proc.  piniginė išmoka sąraše esantiems, t. y. vėliau pirmumo norą pareiškusiems asmenims.

„Šio įstatymo pataisos buvo parengtos atsižvelgus į praėjusių metų šaukimo patirtį. Šaukimo sąraše esantys ir, nepriklausomai nuo savo eilės numerio, pirmumo norą pareiškę šauktiniai rodo savo pilietiškumą, todėl turėtų būti papildomai skatinami,” - teigia J. Olekas.

Siūlymas naikinti Valstybinį turizmo departamentą - neadekvatus

Reaguodami į viešojoje erdvėje pasirodžiusį Lietuvos liberalų sąjūdžio nario, Seimo nario Šarūno Gustainio pasiūlymą pertvarkyti turizmo sektoriumi besirūpinančių valstybės įstaigų tinklą ir panaikinti Valstybinį turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos, o jo funkcijas perduoti Ūkio ministerijai, informuojame, kad Lietuvoje politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijos yra atskirtos - turizmo politiką formuoja Ūkio ministerija, o ją įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD).

Priešingai nei teigiama Š. Gustainio pranešime žiniasklaidai, VTD nėra savarankišką politiką formuojanti institucija, o įgyvendina valstybės turizmo politiką, t. y. vadovaujasi Vyriausybės patvirtinta Lietuvos turizmo plėtros programa 2014-2020 m.  ir ūkio ministro patvirtinta Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategija.

VTD atlieka dvi svarbiausias funkcijas: turizmo rinkos priežiūrą ir turizmo rinkodarą. Pažymėtina, kad valstybės prioritetas - didinti atvykstamąjį turizmą, skatinti vietinį turizmą. Valstybė nekelia strateginio tikslo didinti išvykstamojo turizmo srautus.

Priešingai nei teigiama pranešime žiniasklaidai, turizmo veiklos skatinimas duoda teigiamų rezultatų. Nors dėl geopolitinės situacijos pasikeitusios atvykstamojo turizmo pagrindinės rinkos, turizmo srautai į Lietuvą ir pajamos iš turizmo šalyje pastaruosius metus augo.

Lietuvos apgyvendinimo įstaigos 2015 m. sulaukė 5,8 proc. daugiau vietinių ir užsienio turistų nei 2014 m. Vietinių turistų skaičius 2015 m. išaugo net 10,3 proc., užsienio turistų skaičius padidėjo 2,3 proc. Pažymėtina, kad Rusija ir Baltarusija - ilgalaikės atvykstamojo turizmo lyderės ir vienos pačių didžiausių rinkų, tačiau 2015 m. Vokietija pirmą kartą tapo užtikrinta Lietuvos atvykstamojo turizmo lydere. Ypač auga Japonijos, Kinijos ir Izraelio turistų susidomėjimas Lietuva. Japonijos turistų srautai į Lietuvą pernai išaugo net 45,4 proc., Kinijos 36,4 proc., Izraelio 11 proc.

Sėkmingai išgyventi geopolitinius bei ekonominius pokyčius svarbiausiose atvykstamojo turizmo rinkose leido Lietuvos turizmo rinkodaros strategijoje numatytos riziką mažinančios išteklių paskirstymo priemonės. 2015 m. parengtos ir ūkio ministro patvirtintos Lietuvos turizmo rinkodaros 2016-2020 m. strategijos tikslas - skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą kompleksinės rinkodaros priemonėmis prioritetinėse atvykstamojo turizmo rinkose, įgyvendinti elektroninės rinkodaros projektus ir bendrus rinkodaros projektus su kaimyninėmis valstybėmis.

Turizmo rinkos priežiūrą VTD vykdo griežtai vadovaudamasis teisės aktais. 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Turizmo įstatymo redakcija suteikė VTD didesnes teises vykdyti kelionių organizavimo rinkos priežiūrą, taip pat ir finansinę.  Naujos redakcijos Turizmo įstatyme nustatyti sugriežtinti reikalavimai kelionių organizatoriams yra skirti turistų teisių apsaugai užtikrinti.

2015 m. sausio mėn. laimėjęs konkursą, pradėjo dirbti naujas VTD vadovas. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės išvadas, reorganizuota VTD struktūra, sustiprintas turizmo veiklos priežiūros padalinys.

Ūkio ministerijos informacija

Kova su šešėline ekonomika duoda vaisių

Šiandien Vyriausybės rūmuose vyko Valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo koordinavimo komisijos posėdis, vadovaujamas Vyriausybės kanclerio Almino Mačiulio. Posėdžio metu atsakingų institucijų atstovai pristatė praėjusių metų rezultatus kovoje su šešėline ekonomika. Taip pat aptartos priemonės, kurių būtina imtis siekiant toliau mažinti šešėlinės ekonomikos mastus šalyje.

Analizuojant praėjusių metų akcizo mokesčio surinkimą, Muitinės departamento vadovas Arūnas Adomėnas pažymėjo, jog legalus akcizais apmokestinamų prekių vartojimas auga. 2015 m. akcizų surinkta 4,4 % (48 mln. eurų) daugiau nei planuota ir 8,7 % (90 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais. Iš viso kontrolės institucijos sulaikė ir iš nelegalios apyvartos išėmė prekių už 35,7 mln. eurų (2014 m. - už 20 mln. eurų).

Apžvelgiant tabako rinką akcentuota, jog 2015 metais buvo sulaikyta daugiausia nelegalios produkcijos. Iš viso sulaikyta 288 milijonai vienetų cigarečių, 82 proc. jų buvo nelegaliai gabenamos iš Baltarusijos. Prie šių sulaikymų ypač prisidėjo Lietuvos muitinės pareigūnai (77 proc. visų sulaikymų), valstybės sienos apsaugos tarnyba (16 proc.) ir Lietuvos policija (8 proc.).

Aktyvūs veiksmai užkardant į Lietuvą patenkančių kontrabandinių cigarečių srautą davė rezultatų - skaičiuojama, kad nelegali tabako rinka 2015 metais, lyginant su ankstesniais, susitraukė 10 proc.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Renatas Požėla teigė, kad siekiant ir toliau mažinti kontrabandos mastus, vykdomas Europos Sąjungos (ES) išorinių sienų kontrolės stiprinimas: modernių sienos stebėjimo sistemų pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose su Baltarusija diegimas, Muitinės įstaigų ir postų techninės bazės modernizavimas; ES vidaus sienų apsaugos stiprinimas; steigiamas Lietuvos ir Lenkijos pasienio, muitinės ir policijos tarnybų bendradarbiavimo centras Budziske; nuolatos vykdomos pratybos pasienyje su Latvija bei stiprinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas tarp atsakingų Lietuvos institucijų.

Posėdžio metu aptartos teigiamos tendencijos ir degalų rinkoje. Nuo 2013 metų auga degalų vartojimas legalioje rinkoje, ženkliai didėja ir akcizo už dyzeliną surinkimas. Pažymėta, kad teigiamus pokyčius sąlygojo griežtesnė degalų kontrolė pasienio punktuose.

Kalbėdami apie šešėlinę alkoholinių gėrimų prekybą, Policijos atstovai informavo, jog per praėjusius metus gavo 578 pasitvirtinusius pranešimus apie vietas, kuriose vyksta nelegali prekyba ir triskart daugiau sulaukta melagingų pranešimų.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas akcentavo efektyvesnę kriminalinę žvalgybą ir sėkmingą sudėtingų finansinių nusikaltinų atskleidimą.

Posėdyje dalyvavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) direktorius Dainoras Bradauskas pažymėjo, jog gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas ženkliai gerėjo. 2015 m. GMP mokesčio surinkta daugiau nei planuoja (108 proc.) ir 6 proc. daugiau nei 2014 m.

VMI vadovas teigė, jog PVM surinkimas taip pat augo - 2015 m. surinkta 4,4 proc. arba 121 mln. eurų daugiau nei 2014 m.

Pasak D. Bradausko, Inspekcija ir toliau planuoja didelį dėmesį skirti PVM ir GPM mokesčių administravimui, pirmiausiai tęsiant kovą su mokesčių vengimu ir atlyginimais „vokeliuose”. Jau nuo šių metų spalio mėnesio numatoma įdiegti išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) priemones, kurios leistų valstybės biudžetą papildyti apie 40 mln. eurų viršplaninių pajamų.

Pernai valstybės biudžetas pajamų iš mokesčių gavo daugiau nei planuota - 5,201 mlrd. eurų. Planuota gauti 5,164 mlrd. eurų. Už visas akcizines prekes per metus gauta 1,146 mlrd. eurų - 42,2 mln. eurų (3,8 proc.) daugiau nei prognozuota ir 85,2 mln. eurų (8,0 proc.) daugiau nei 2014 metais.

52 mln. eurų arba 10 proc. daugiau nei planuota gauta ir pelno mokesčio. Prognozuota 521,9 mln. eurų, gauta 573,9 mln. eurų, ir tai yra 74 mln. eurų arba 14,8 proc. daugiau nei 2014 metais.

Posėdžio dalyviai sutartinai teigė, kad mažinant šešėlinę ekonomiką baudos yra kraštutinė priemonė, sprendžianti pasekmes, o ne priežastis. Svarbiau yra imtis švietėjiškos veiklos, visuomenėje ugdyti vartotojų ir mokesčių mokėtojų sąmoningumą, suprantant, kad sumokėti mokesčiai grįžta įvairiomis formomis - sveikatos draudimu, ligos ar slaugos išmokomis, motinystės išmokomis, nedarbo pašalpa.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Siekdamas skaidrumo, premjeras pavedė parengti Vyriausybės nutarimo pripažinimo netekusiu galios projektą

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, siekdamas pašalinti abejones dėl Vyriausybės sprendimo teisingumo ir teisėkūros procedūrų teisėtumo, trečiadienį kreipėsi į Aplinkos misteriją, pavesdamas parengti ir pateikti Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” pakeitimo” pripažinimo netekusiu galios projektą.

Ministrų kabinetas dar pirmadienį pasitarime pavedė Aplinkos ministerijai iki gegužės 1 d.  parengti ir pateikti Vyriausybei  atskiro įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimų projektus, kad specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas reglamentuotų ne Vyriausybės nutarimas, kaip iki šiol, o įstatymas.

Vyriausybės spaudos tarnyba

Vyriausybės kanceliarija renka knygas sudegusiai Staškūniškio bibliotekai

Vyriausybės kanceliarija tradiciškai kviečia darbuotojus ir visuomenę dalyvauti pavasarinėje akcijoje ir atsisveikinti su jau nebereikalingais daiktais. „Prasidėjus pavasariui, kaip ir kasmet, kviečiame išsivalyti spintas ir atsinaujinti, atsisveikinant su nebereikalingais daiktais, atsibodusiais rūbais, perskaitytomis knygomis. Šiemet drauge su jumis vėl norime pagelbėti tiems, kurie turi mažiau”, - rašoma pranešime spaudai.

Šiais metais Ministro Pirmininko patarėjos Auksės Kontrimienės siūlymu prašoma dovanoti knygų ir paremti Staškūniškio viešąją biblioteką Anykščiuose, kuri praėjusiais metais sudegė su visomis joje buvusiomis knygomis.

„Kai sužinojau apie įvykusią nelaimę, pasiūliau akcijos iniciatoriams rinkti knygas būtent šiai bibliotekai. Žinau, kad tai ne pirma iniciatyva. Knygas renka Pasaulio anykštėnų sambūris, Anykščių socialdemokratai, tikiuosi, kad surinksime ir mes. Apie šią iniciatyvą paskelbiau ir socialiniame tinkle”, - sako Ministro Pirmininko patarėja A. Kontrimienė.

Akcija tęsis iki balandžio 5 d., tad knygas tikimasi perduoti iki gegužės mėnesio.

Premjeras A. Butkevičius įteikė apdovanojimus geriausiems metų mokytojams

BFL/Vyginto Skaraičio

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene Vyriausybės rūmuose penkiems geriausiais 2015 metų mokytojais išrinktiems pedagogams įteikė Metų mokytojo premijas, laureatų ženklus ir diplomus.

„Dėkoju Jums už didelius darbus, už jaunųjų talentų atradimą ir ugdymą. Jūsų kūrybinės iniciatyvos, naujas požiūris, energija bei darbštumas gena pirmyn visą Lietuvos švietimo sistemos reformą. Esu tikras, kad Jūsų pavyzdžiu seka pradedantieji kolegos, o į šalies mokyklas vis plūsteli naujos idėjos, gimsta originalios edukacinės mintys”, - apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas premijos laureatams palinkėjo nesenkančio kūrybinio polėkio, prasmingos lyderystės ir daug žinių ištroškusių mokinių.

Garbingos 2015 Metų mokytojo premijos įteiktos Kauno Kazio Griniaus progimnazijos istorijos mokytojai-ekspertei Linai Kostiukovienei, VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazijos chemijos mokytojai-ekspertei Birutei Maciulevičienei, Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos Dainavimo skyriaus vedėjai, dainavimo mokytojai-ekspertei Vitai Pimpienei, Kuršėnų Pavenčių mokyklos anglų kalbos mokytojai-ekspertei Stasei Riškienei ir Alytaus Putinų gimnazijos ekonomikos mokytojui Donatui Vasiliauskui.

Metų mokytojo premijų įteikimas - svarbi mokslo ir švietimo šventė, kurios metu jau nuo 1998 metų skiriamos premijos už pedagogų nuopelnus praktinėje veikloje, jų mokinių pasiekimus, indėlį į švietimo reformos įgyvendinimą, visuomenės demokratinės kultūros, bendražmogiškųjų ir pilietinių vertybių ugdymą.

Nuotrauka BFL/Vyginto Skaraičio

Vyriausybė siūlo ūkinės veiklos ribojimus reglamentuoti įstatymu

_MG_7918.jpg

Keletą mėnesių nerimstant diskusijoms viešojoje erdvėje dėl Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo  Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo” pakeitimo, Vyriausybė pirmadienį šį klausimą ketina įtraukti į Vyriausybės pasitarimą. Bus siūloma specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas reglamentuoti ne Vyriausybės nutarimu, o įstatymu.

„Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl nutarimo Nr. 343 pakeitimo, būtina išspręsti šį klausimą iki galo ir išsklaidyti bet kokias abejones. Vyriausybės specialistai pasiūlė šį klausimą įtraukti į artimiausią Vyriausybės pasitarimą - pirmadienį”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Vertindama ankstesnius Konstitucinio Teismo nutarimus dėl ūkinės veiklos ribojimų, kad ši veikla turėtų būti reglamentuota įstatymais, o ne Vyriausybės nutarimais, Vyriausybė siūlys Aplinkos ministerijai parengti vientisą įstatymą, kuriuo būtų sprendžiami specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų klausimai.

„Vyriausybės nutarimu negali būti sprendžiamos įstatymų spragos ar įstatymų kolizijos. Todėl būtinas vienas įstatymas, kuris spręstų visus šios veikos ribojimo klausimus. Pateikus įstatymo projektą, o Seimui jį priėmus, bus panaikintas nutarimas Nr. 343 kartu su visais jo pakeitimais, tarp jų ir 2015 m. rugsėjo 23-osios Vyriausybės nutarimo pakeitimu Nr.1025″, - sako premjeras.

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu LRT radijui

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu LRT radijui - apie politines šalies aktualijas. „Noriu aiškiai pabrėžti, kad man yra svetima ir nepriimtina intrigų politika”, - sako Vyriausybės vadovas, komentuodamas metamus nepamatuotus kaltinimus, kartu pažymėdamas, kad niekada nepateisino ir nepateisins korupcijos apraiškų, jeigu tokių iš tikrųjų esama. Plačiau skaitykite

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus kalba Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos plenariniame atidarymo posėdyje

Gerbiamieji Seimo nariai Sveikinu visus su kovo 11-ąja  - mūsų   Nepriklausomybės  atkūrimo  26-ųjų  metinių  diena ir linkiu  visiems  susitelkti  ir dirbti  valstybei  ir jos žmonėms svarbius darbus. Lietuva  su kiekvienais nepriklausomybės  metais  tampa  vyresnė  už mūsų prieškario  valstybę.  Džiaugdamiesi  galimybe   gyventi laisvoje  ir demokratinėje šalyje, nepamirškime  klausyti pasaulio  pulso.  Geopolitikos dinamika įpareigoja   mus stiprinti savo valstybės  saugumą    ir  ekonominėmis pertvarkomis, kad  Lietuva būtų  konkurencinga,  ekonomiškai stipri visuomenės  lūkesčius  tenkinanti   šalis. Todėl,  prieš  supažindindamas  jus  su Vyriausybės  Seimui teikiamu  įstatymų   projektų  paketu, noriu atkreipti  dėmesį  į Seime nuo  praėjusios pavasario sesijos įstrigusius   labai  svarbius darbus.   Deja,  kaip ir  rudens sesijoje, šiandien   savo kalbą  turiu pradėti  nuo socialinio modelio.   Verslininkai, ekonomistai, mokslininkai  ir dauguma   politikų  vienu balsu kalba, kad  lankstesni darbo santykiai kaip deguonis būtini Lietuvos ekonomikos gyvybingumui. Tam pritaria ir gerai  apmokamą darbą Lietuvoje norintys gauti  specialistai, ypač jaunimas.  Manau, atsitiko precedento neturintis įvykis -  parlamentinėms partijoms atstovaujančios jaunimo organizacijos  pasirašė  kreipimąsi, ragindamos priimti Vyriausybės  teiktą socialinį  modelį. Strateginio  projekto svarstymas iš pradžių  strigo   ne visuomet vaisinguose debatuose,  revizuojant tai, kas jau buvo sutarta Trišalėje taryboje.  Gerbiamieji Seimo  nariai,  tikiuosi, atsižvelgsite į investuotojų ir ekspertų  nuogąstavimus, kad  dėl nesisteminių pakeitimų  gali būti nutolta nuo darbo santykių  reformos idėjos -  lankstumo  ir saugumo integralumo pusiausvyros. Kartu dėkoju Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkei už suaktyvintus svarstymo darbus ir laukiu greito teikimo plenariniams posėdžiams. Mūsų visų  tikslas  - sukurti bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir darnią sistemą, kuri padidintų asmenų užimtumą, pagerintų darbo santykius ir skatintų investicijas.  Didesnis  darbo  santykių lankstumas yra suderintas su darbuotojų saugumu,  įtvirtinama skaidri užimtumo sistema ir numatoma atsakomybė už nelegalų ir nedeklaruotą darbą. Kurdami  naują aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelį, patobulinome  valstybinio socialinio draudimo sistemos reguliavimą ir  siūlome  pertvarkyti socialinio draudimo pensijų sistemą, kad ji  būtų  aiškesnė  ir skaidresnė. Seime užregistruoti 33 projektai, susiję su socialiniu modeliu.  Kviečiu  Seimo narius   sutelkti visą  dėmesį   ir šį  darbą laikyti  pirmaeiliu.  Jūsų  galioje -   labai svarbus  ekonomikos augimo ir žmonių gerovės  svertas. Būkime atsakingi politikai,  nesiekiantys tik trumpalaikių rinkiminių tikslų.  Negalime  stabdyti   projekto, kuris    dešimtmečiams užtikrins Lietuvai  ekonominio augimo perspektyvą. Siekdami stabilaus ekonomikos augimo, nuosekliai  įgyvendiname  pasiūlymus, kaip gerinti  verslo aplinką   pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business” rezultatus.   Pastarojo tyrimo duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio  šalių  reitinge  iš 24 vietos pakilo į 20.  Dabar žengiame naują žingsnį, skatinantį verslą   įveikti  sunkumus  - siūlome leisti kreditoriams inicijuoti bankrutuojančių  įmonių restruktūrizavimą ir sudaryti galimybę įmonei išsaugoti veiklą.  Pasirengus restruktūrizavimo procesui,  būtų nutraukta  bankroto byla, taip pat  įtvirtintos  nuostatos, skatinančias įmonės ar jos dalies pardavimą. Sudarykime  kuo palankesnes sąlygas  pritraukti į Lietuvą   „protus”,  aukštos kvalifikacijos specialistus ir  verslo atstovus. Būtina pakeisti įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties” -   nustatyti  palankesnes sąlygas atvykti užsieniečiams, kurie ketina užsiimti inovatyviu verslu,  įmonių vadovams bei  trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistams. Taip  pat   galėtų lengviau  įsidarbinti tie užsieniečiai, kurie,  baigę studijas Lietuvoje ir įgiję profesinę kvalifikaciją, norėtų čia likti  gyventi ir  dirbti. Noriu priminti, kad   Seimo plenarinės   sesijos  taip  ir nepasiekė    Mokslo ir studijų įstatymo nauja redakcija, reglamentuojanti    mokslo ir studijų valstybinį reguliavimą. Mūsų tikslas - garantuoti mokslo ir studijų  kokybę, rengti rinkai  ir valstybės ekonomikos ateičiai reikalingus specialistus. Iš rudens į pavasario sesiją  perėjo ir  ilgai rengtas bei diskutuotas Valstybės tarnybos  pertvarkos  įstatymo projektas. Šios reformos  prioritetas - paprastesnis valstybės tarnybos teisinis reguliavimas, kuriam reikėtų mažiau administracinių kaštų.   Siekiame  įtvirtinti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymą, nustatyti aiškią darbo užmokesčio ir motyvavimo sistemą. Kiekvienai pareigybių grupei būtų  nustatyti bendrieji kompetencijų lygių reikalavimai. Mobilumo, tai yra  karjeros,  valstybės tarnyboje pagrindu taptų nebe pareigybių kategorijos, kurių  siūlome atsisakyti,  bet pareigybės grupė, pavyzdžiui, vyriausiojo specialisto, skyriaus vedėjo, įstaigos vadovo ir kita. Siūlome  atsisakyti ir priedų už kvalifikacinę klasę, o tam tikroms pareigybių grupėms nustatyti galimų pareiginių algų intervalą. Esmė  -  gebėjimais ir reikalavimų atitiktimi   pagrįsta    karjera, aiškesnė  darbo užmokesčio sistema.   Tikimės, kad tai padės  pritraukti ir išlaikyti valstybės tarnyboje gabius  jaunus žmones. Viena  Vyriausybės programos nuostatų - skatinti gyventojus investuoti į ekonomiką privačias santaupas.  Smulkiajam ir vidutiniam verslui  vis aktualesnė tampa alternatyvių skolinimosi šaltinių paieška.  Po ekonominės  krizės  bankai, stiprindami  kapitalo bazę,  neskuba plačiau praverti paskolų  portfelių ir apskritai pasižymi konservatyvumu. Vienu iš tokių finansavimo  šaltinių  galėtų būti  plačiau naudojamos  įmonių obligacijos. Tikintis paskatinti  obligacijų emisijų augimą,  svarbu užtikrinti jų savininkų interesų apsaugą. Ypač jeigu   tokių obligacijų galėtų įsigyti   gyventojai  -  neprofesionalūs investuotojai, kuriems dėl žinių ir patirties stokos būtų sudėtinga patiems ginti savo teises.  Patobulintas Akcinių bendrovių  ir uždarųjų akcinių  bendrovių obligacijų savininkų  interesų   gynimo įstatymas reglamentuoja šių  jų interesų gynimo mechanizmą ir sudaro teisines  sąlygas  gausinti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinius.  Taip pat būtų sudaryta galimybė uždarosioms akcinėms bendrovėms obligacijas siūlyti viešai, taip išplečiant šių bendrovių galimybes savo plėtrai pritraukti reikalingų  lėšų. Praėjusiais metais  Lietuva sulaukė  didžiausio iki  šiol    užsienio investicijų srauto. Planuojamų sukurti darbo vietų skaičius išaugo net  50 procentų. Rekordiškai daug buvo investuota  į materialųjį turtą - šios investicijos sudarė 5,7 milijardo eurų ir, palyginti su  2014 metais, išaugo 10 procentų. Tačiau,  esant tokiai verslo dinamikai, aiškiai matome, kiek laiko tebegaištama  poveikio aplinkai nustatymo procesams, dokumentų išdavimo  procedūroms. Norime įteisinti principą  - mažiau  biurokratijos, daugiau aiškumo  ir atsakomybės.  Siūlome  atskirti  du dalykus -   atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus. Taip  sutrumpėtų pats  vertinimo procesas ir  būtų  supaprastintos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros. Jautrus klausimas - įvairios  veiklos sąlygų  reglamentavimas  saugomose teritorijose, kurių   Lietuvoje  kartu su nacionaliniais ir regioniniais parkais  yra daugiau kaip  400. Veiklą vykdantiems asmenims ir priežiūrą atliekantiems pareigūnams turi būti  vienodai aišku, kaip  laikytis nustatytos tvarkos, kad neliktų  vietos interpretacijoms.  Turiu galvoje visuomenės  teises  ir pareigas, naudojantis  vandens telkinių pakrantėmis,  atkuriant  buvusias sodybas  ar statant naujas.   Numatoma  vietos   bendruomenes įtraukti  į sprendimų, susijusių    su saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu, priėmimą. Nuosekliai mažindami  administracinę naštą ūkio subjektams, peržiūrime vis  naujas sritis.  Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje supaprastinsime visuomenės sveikatos priežiūros  licencijų išdavimo tvarką, siūlome patobulinti ir odontologinės  veiklos  sąlygas - nustatyti aiškius, nediskriminacinius  reikalavimus.  Teikiami  teisės aktai apima  plačią sritį, pradedant     visuomenės sveikata ir baigiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga  bei  asmens ir turto sauga. Šiai  Seimo sesijai  teikiame   didelį paketą  įstatymų, kurie  užtikrins skaidrų, atvirą ir veiksmingą   viešąjį ir turto valdymą. Vienas iš siekių - sudaryti teisines sąlygas Lietuvos oro uostų infrastruktūros ir paslaugų plėtros koncesijai, kuri garantuotų    vidutinio ir ilgojo laikotarpio Lietuvos oro uostų investicijų ir veiklos finansavimą. Tai  - valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektas. Noriu priminti, kad  pasiteisino   Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų  sujungimas į vieną  Lietuvos oro uostą. Šiuolaikinė vadyba   užtikrino    keleivių pervežimo skaičiaus augimą net 10 procentų.  Prognozuojame, kad   šiemet Vilniaus oro  uostas  pasieks maksimalią keleivių  pervežimo galią.   Vien tik viešojoje  erdvėje pradėjus  svarstyti  Lietuvos oro uosto koncesijos klausimą, sulaukta didžiausių pasaulio  oro uostų  operatorių dėmesio. Stambindami valstybės valdomas  įmones, šį modelį  taikysime ir  susisiekimo sričiai. Teikiame  įstatymus, kurie  įteisintų transporto kontroliuojančiosios bendrovės (holdingo) sukūrimą. Šį bendrovė apjungs  tokias  dideles įmones, kaip „Lietuvos geležinkeliai”, „Lietuvos paštas”, oro uostai,  Klaipėdos  jūrų uostas bei kitos. Įsteigus tokią bendrovę ir perdavus  jai valdyti akcijas, valdymas taptų efektyvesnis,  būtų stiprinamas ekonominis  įmonių savarankiškumas.     Beveik  prieš trejus  metus   pradėję   energetikos įmonių valdymo pertvarką, šiandien matome  puikius  rezultatus. Įmonių grupės  vertė išaugo 1,5 karto, o veiklos sąnaudos sumažėjo  apie  20 procentų. Šiemet rengiamės  teismų reformai, kuri sukurtų teisines ir organizacines prielaidas veiksmingiau  įgyvendinti  teisingumą, didinti teisingumo efektyvumą,  operatyviau nagrinėti bylas, suvienodinti teisėjų ir teismų darbuotojų darbo krūvį. Ši pertvarka  leis teismų administravimą   sutelkti stambesniuose struktūriniuose vienetuose ir racionaliau panaudoti finansinius ir materialinius išteklius, sudarys  sąlygas teisėjų specializacijai. Žmonės  galės dokumentus pateikti bet kuriuose apylinkės  teismo rūmuose ir pasirinkti  bylų   nagrinėjimo vietą. Teismų pertvarka yra   sisteminės reformos sudėtinė dalis. Siekdami sklandesnio teismų, policijos  ir prokuratūros bendradarbiavimo, privalome  derinti visų  institucijų veiklą. Sveikatos apsaugos srityje  tęsiame pradėtas pertvarkas, kurios derinamos su Europos Sąjungos investicijomis,  skirtomis  paslaugų  kokybei  gerinti, ligų prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Šioje  Seimo sesijoje  siūlome pakeisti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir užbaigti  ne vienos  Vyriausybės, dar 2003 metais  pradėtą   ligoninių  tinklo optimizavimo procesą. Reikia pertvarkyti ligonines,  kuriose lovų naudojimo rodiklis santykinai labai žemas  - mažiau kaip 250 dienų per metus. Siūlomi keli optimizavimo variantai - prijungti  prie apskrities ligoninių ar  sujungti su kitose savivaldybėse veikiančiomis ligoninėmis.  Tai nereiškia, kad  būtinoji  medicininė  pagalba nutols nuo žmonių. Mūsų visuomenė senėja, todėl  numatome  investuoti daugiau  lėšų, kad būtų plėtojamas  kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų  prieinamumas  senyvo amžiaus žmonėms. Šia proga priminsiu, kad,  palaipsniui didindami,   nuo  šių metų  pradžios  jau visiškai grąžinome Privalomojo sveikatos draudimo fondo įkainius, kurie  gydymo įstaigoms  buvo sumažinti  2009 metais.   Tai sustiprins jų finansinę padėtį ir leis  didesnę  lėšų dalį skirti  medikų  darbo užmokesčiui kelti. Įgyvendindami vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją,  formuosime  valstybės finansuojamą profesionalių fizinių globėjų sistemą ir tobulinsime vaiko teisių apsaugos skyrių struktūrą bei veiklą.   Seimui pateiktas naują  globos  tvarką  nustatantis  Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo projektas. Kita svarbi pertvarka  socialinėje   srityje  - bus sudarytos  palankesnės galimybės nepasiturintiems gyventojams gauti piniginę paramą.  Tokios   socialinės paramos mastą ir adekvatumą  nustato  parengtas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimo projektas. Tobulindami  neįgaliųjų socialinės integracijos procesą,  kuriame   palankesnę   teisinę aplinką aktyviau veikti neįgaliųjų organizacijoms - dalyvauti stebėsenos ir kontrolės mechanizmuose, kuriuos nustato parengtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo projektas. Daug diskusijų  buvo dėl  Balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo. Atsižvelgus į įvairius   vertinimus, parengtas  teisinis  pagrindas ir techninės galimybės  naujai balsavimo formai. Taip pat bus įteisintas balsavimas iš anksto, naudojantis elektroninio balsavimo terminalu. Tikimės, kad tai paskatins rinkėjų  aktyvumą   ir pilietinį  atsakingumą, renkant  valdžios atstovus. Gerbiamieji, mūsų nacionalinį saugumą garantuoja daugelis veiksnių, pradedant krašto gynyba, ekonomika, energetika   ir baigiant visuomenės gerove.  Seimui teikiame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įstatymo naują redakciją, kad   valstybės saugumui užtikrinti svarbūs objektai - įmonės, įrenginiai ir ūkio sektoriai būtų apsaugoti nuo rizikos veiksnių. Europos Sąjungos ir užsienio šalių investuotojams, siekiantiems  įsigyti tokių objektų, būtų nustatomi  tam tikri  reikalavimai.  Įstatymu būtų  įtvirtinta nuostata, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į šių įmonių veiklos ypatumus, gali patvirtinti prekių, paslaugų ar darbų pirkimo objektų sąrašą, kurių viešuosiuose pirkimuose gali dalyvauti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantys juridiniai ar fiziniai  asmenys. Transporto veiklos pagrindų įstatymo naujose nuostatose kalbama apie prievolę  oro vežėjams  iš anksto pateikti duomenis apie   keleivių  iš ne Europos  Sąjungos šalių  užsakytus skrydžių  bilietus.    Tokios prevencinės kontrolės   reikia didėjant   pabėgėlių  srautams ir išaugus terorizmo  grėsmei  Europoje,  kad apsisaugotume  nuo nepageidaujamų asmenų patekimo   į Lietuvą. Energetikos srityje tęsime pradėtą pertvarką. Strateginė kryptis - energetikos plėtra, paremta  vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimu. Tai bus mūsų pamatas, siekiant ilgalaikių ES ir tarptautinių klimato kaitos mažinimo tikslų, ir   padidins mūsų energetinį saugumą. Šiemet bus pradėtos 2013 metais suplanuotos biokuro ir komunalinių atliekų kogeneracinių elektrinių statybos Vilniuje ir Kaune. Vyriausybė inicijuoja kitą ilgalaikį  projektą - vėjo elektrinių plėtrą jūroje.  Šio prioriteto rezultatais galėsime džiaugtis po 2020 metų. Tačiau jau dabar būtini ryžtingi žingsniai, atliekant vėjo jėgainių   plėtrai būtinus tyrimus ir parengiamuosius darbus.   Tam prielaidas sudaro parengtas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo projektas. Mūsų visuomenės saugumui didelę žalą daro  ir besaikis  alkoholio vartojimas, beveik nevaržomas jo prieinamumas.  Alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys kelia grėsmę šeimoms  ir bendruomenėms. Kriminalinėse suvestinėse kasdien rasime daugybę nusikaltimų, kuriuos įvykdė apsvaigę asmenys. Teikiami  Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, pirmiausia riboja svaigalų   prieinamumą.  Tačiau griežtindami  pardavimų tvarką,  dar daugiau dėmesio turime  skirti  vaikų  sveikos gyvensenos ugdymui, jaunimo švietimo programoms, socialinei  reklamai.  Tik šių   priemonių derinys  padės mažinti  bendrą alkoholio suvartojimą ir  daromą žalą žmonių  sveikatai. Pastaraisiais metais nuosekliai  didindami  finansavimą krašto apsaugai, atkuriame  sumažintus  pajėgumus, atnaujiname  ginkluotę ir sparčiai artėjame  prie  įsipareigojimo,  kurio neįvykdėme -  gynybos reikmėms skirti   2 procentus bendrojo vidaus produkto. Siūlome   Seimui   iš naujo  išdėstyti krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus ir įtvirtinti nuostatą, kad iki 2020 metų gynybos finansavimas turi pasiekti  BVP  2 procentų  ribą. Čia noriu   pažymėti, kad šiemet antroje vietoje   pagal  finansavimo  didinimą   yra švietimas. Gerbiamieji, pavasario sesijai  teikiame  rekordiškai didelį  tesės aktų  pluoštą - apie puspenkto šimto  projektų. Ir čia paminėjau   tik menką  jų dalį.  Kai  kurie iš  projektų  jau yra nuėję ilgą diskusijų  kelią. Kaip ir žadėjome, naktinių reformų  mūsų Vyriausybė nesiėmė.   Reikia  jūsų  politinės valios  kuo  greičiau priimti plačiai  aptartą    naują socialinį  modelį, labai reikalingą naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją bei kitus teisės aktų  projektus, kurie  leistų pradėti būtinas  pertvarkas švietimo, sveikatos apsaugos,  socialinėje  ar kitose  srityse. Nors rinkimų  kovos jau prasidėjo,  kviečiu  šiuose   Seimo rūmuose  palaikyti darbingą ir dalykišką  atmosferą.

Gera žinia renovuojantiems daugiabučius - Vyriausybė dar pusmečiui pratęsė paramos terminą

Vyriausybė trečiadienio posėdyje pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui pratęsti valstybės paramos, skirtos seniems daugiabučiams renovuoti, teikimo terminus. Tam tikslinamos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės. Terminas, kai valstybė apmoka visas daugiabučio modernizavimo projektui įgyvendinti skirtas jo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, pratęstas dar šešiems mėnesiams - iki šių metų gruodžio 31 dienos Ligi šiol buvo nustatyta, kad tokia 100 proc. parama teikiama iki 2016 m. liepos 1 dienos. Pusmečiui pratęstas ir papildomos valstybės paramos iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų kompensuojant 25 proc. investicijų teikimo terminas. Tokia parama bus teikiama tuo atveju, jeigu atnaujinimo projektas parengtas iki 2014 m. gruodžio 31 d., statybos rangos darbai šiam projektui įgyvendinti nupirkti iki 2015 m. kovo 31 d., o projektas įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ši papildoma parama skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras kreipėsi į Europos Komisijos vadovą dėl sudėtingos situacijos šalies pieno sektoriuje

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius laišku kreipėsi į Europos Komisijos (EK) Pirmininką Žaną Klodą Junkerį dėl sudėtingos situacijos Lietuvos pieno sektoriuje, su prašymu kuo skubiau imtis konkrečių veiksmų susidariusiai situacijai gerinti. Pieno sektoriui Lietuvoje šiuo metu išgyvenant didelę krizę, premjeras pabrėžė būtinybę kompensuoti praradimus, patirtus pieno gamintojų, taip padedant jiems susidoroti su iškilusiais iššūkiais. Ministro Pirmininko teigimu, ieškant kompleksinio sprendimo kaip palengvinti situaciją pieno sektoriuje, EK prašoma supaprastinti valstybės pagalbos taisykles. Vyriausybės vadovas išreiškė įsitikinimą, jog būdas padėti Lietuvos pieno gamintojams bus rastas kovo 14 d. vyksiančiame Europos Sąjungos šalių žemės ūkio ministrų ir EK atstovų susitikime. 2015 m. EK skyrė tikslines išmokas Lietuvos ūkininkams, kurios iš dalies palengvino situaciją pieno sektoriuje. Vis dėl to, Lietuvos pieno gamintojų pajamos praėjusiais metais, lyginant su 2014 m., (skaičiuojant su gauta parama) sumažėjo 75,7 mln. eurų. Lietuva yra pateikusi konkrečius siūlymus EK dėl papildomų priemonių taikymo sprendžiant susidariusią situaciją. Mūsų šaliai ypač aktualios trumpalaikės priemonės: siekiant palaikyti mūsų pieno sektoriaus gyvybingumą šiuo kriziniu laikotarpiu, būtina papildoma ES tikslinė parama gamintojams su kuo didesniu nacionaliniu lankstumu paskirstant šią paramą ir sprendžiant struktūrines sektoriaus problemas. Taip pat būtina tęsti ir tobulinti dabar veikiančias rinkos reguliavimo priemones bei ieškoti efektyviausių sprendimų padėčiai rinkose stabilizuoti. Vyriausybės spaudos tarnyba

Užuojauta dėl Antano Petrausko mirties

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė užuojautą dėl ilgamečio Tautinių mažumų ir išeivijos departamento direktoriaus Antano Petrausko mirties. Antanas Petrauskas kultūros darbą dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje. Kelerius metus dirbo Lietuvos ambasados Kazachstane patarėju. Pastaruoju metu - valstybinėje įmonėje „Lietuvos geležinkeliai”. Vadovaudamas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui, daug dėmesio skyrė lietuviškoms mokykloms Baltarusijoje, Lenkijoje, Rusijoje, rūpinosi šalies tautinių mažumų švietimu. Antanas Petrauskas daug padarė įtraukdamas išeiviją į Lietuvos politinį, visuomeninį, kultūrinį gyvenimą, stiprindamas šalies daugiatautę kultūrą, buvo nuoširdus tautinių bendrijų globėjas.

Mokiniai galės grįžti į klases - Vyriausybė su mokytojų profsąjungomis pasiekė sutarimą

Šiandien vykusiame pasitarime su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis dėl pedagogų atlyginimo didinimo, kuriame dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, priimtas kompromisinis susitarimas - nuo rugsėjo 1 dienos papildomai skirti 8 milijonus eurų atlyginimams didinti. „Kartu su profsąjungų atstovais priėmėme bendrą sutarimą, kad Vyriausybė nuo šių metų rugsėjo 1 d. papildomai pedagogų atlyginimams didinti skirs 8 milijonus eurų. Kartu sutarta, jog nuo rytojaus daugelyje mokyklų profsąjungų organizuojami pedagogų streikai bus nutraukti, ir mokiniai galės grįžti į pamokas”, - sako premjeras A. Butkevičius. Pasitarime taip pat konstatuota, jog nuo 2017 metų sausio 1 dienos bus panaikintos tarifinio atlygio „žirklės” mokytojams, paliekant maksimalų koeficientą, o Vyriausybė su profsąjungomis toliau tarsis dėl trejų metų plano, pagal kurį kiekvienus metus iš eilės palaipsniui ir toliau didėtų pedagogų atlyginimai. „Tame plane turi būti numatytos visos esminės reformos ir susitarimai, atsižvelgiant tiek į pedagogų interesus, tiek ir į valstybės finansines galimybes”, - sako premjeras A. Butkevičius. Susitarimą dėl streiko užbaigimo pasirašė keturių švietimo profesinių sąjungų vadovai: Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Ramutė Minkevičienė. Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras A. Butkevičius: vietos bendruomenės - tai didelė pilietinė jėga

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius šiandien susitiko su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos nariais. Ši sąjunga vienija per tūkstantį vietos bendruomenių, veikiančių visoje šalies teritorijoje. Susitikimo metu premjeras su bendruomenių atstovais aptarė pasiūlymus ir idėjas, kaip plėtoti vietos iniciatyvas tiek kaimiškose vietovėse, tiek ir didžiuosiuose mietuose. „Lietuvoje veikiančios bendruomenės - tai didelė pilietinė jėga, padedanti įgyvendinti ekonominius, socialinius bei kultūrinius projektus. Simboliška, jog 2016-ieji paskelbti Vietos bendruomenių metais”, - sakė Vyriausybės vadovas. Ministras Pirmininkas pastebėjo, jog kaimuose ar miesteliuose, kuriuose žmonės yra visuomeniški ir organizuoti, esama daugiau tvarkos ir optimizmo, ten gyvenimas šviesesnis ir įdomesnis. „Džiaugiuosi jūsų pasiekimais, tačiau tikiu, kad bendruomenės gali būti dar aktyvesnės ir įtakingesnės visuomenėje. Turiu galvoje kovą su alkoholio vartojimu, socialiai pažeidžiamų šeimų priežiūrą. Tam skiriame lėšas, kurios ne tik sustiprina pačias organizacijas, bet ir padeda efektyviau įgyvendinti jūsų sumanymus dėl vietos žmonių gerovės”, - sakė premjeras A. Butkevičius. Vyriausybės vadovas bendruomenių atstovus kvietė ir toliau kartu spręsti vietos žmonių problemas. „Per Lietuvą nuskambėjusios tragedijos -  tai skaudūs įspėjimai, kad reikia matyti ne tik savo kiemą. Spręsdami socialines ir ypač vaikų teisių problemas turime suvienyti vietos bendruomenių tarybų, veiklos grupių, vaiko gerovės komisijų ir bendruomenių narių pastangas”, - kalbėjo Ministras Pirmininkas. A. Mickevičius/LRVK photo Vyriausybės spaudos tarnyba

Peržiūrimi papildomo finansavimo šaltiniai mokytojų algoms didinti

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, susitikęs su finansų ministru Rimantu Šadžiumi bei  švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene, aptarė galimus papildomus šaltinius, iš kurių nuo rugsėjo 1 dienos būtų padidinti mokytojų atlyginimai. Konstatuota, kad darbo užmokesčiui didinti dar galima būtų nukreipti apie 2 mln. eurų. Iki tol  Švietimo ir mokslo ministerija buvo suradusi 6 mln. eurų. Tačiau šių metų biudžetas nebus peržiūrimas. Atkreiptas dėmesys, kad Švietimo ir mokslo ministerija turi operatyviau įgyvendinti su švietimu susijusius finansavimo projektus, kurie leistų mokytojams gauti papildomą užmokestį už įvairias mokymo veiklas. Streiką paskelbusios švietimo įstaigų profsąjungos buvo informuotos apie šį pasiūlymą. Profsąjungos reikalauja mokytojų algas nuo rugsėjo 1 dienos didinti 5 procentais. Vyriausybės spaudos tarnyba

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu LRT radijui

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu LRT radijui - apie kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus, pedagogų profesinių sąjungų reikalavimus, kitas šalies aktualijas. Plačiau skaitykite

Premjeras A. Butkevičius: Lukiškių aikštė - tai valstybės aikštė

Šiandien Vyriausybės rūmuose pasirašyta sutartis dėl sostinėje esančios Lukiškių aikštės sutvarkymo darbų. Pasirašymo ceremonijoje dalyvavęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, jog  pasiektas ilgai lauktas sutarimas, leisiantis Lukiškių aikštei tapti visų šalies gyventojų traukos centru. „Pagaliau prasidės Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbai, apie kuriuos kalbama jau keli dešimtmečiai. Šioje aikštėje kirtosi daug interesų, daug žmonių buvo neabejingi ir siūlė savo sprendimus, todėl nuotaikų ir įtampų kryžkelėse buvo nelengva rasti bendrą sutarimą. Tačiau šiandien visi ginčai - jau praeitis”, - ceremonijos metu pažymėjo premjeras A. Butkevičius. Vyriausybės vadovo teigimu, Lukiškių aikštė - tai valstybės aikštė, o kartu ir sostinės centras. „Ją turime skirti mūsų didvyriškai istorijai ir mūsų dabarčiai, bet aikštė turi būti miela žmonėms”, - kalbėjo Ministras Pirmininkas. Premjeras padėkojo Vilniaus miesto savivaldybei ir Aplinkos ministerijai  už bendradarbiavimą, o šalies urėdijoms - už būsimą aikštės gyvybingumą ir žalumą, kurią skleis 260 pasodintų  medelių. Aikštėje taip pat bus įrengta 5 tūkstančiai kvadratinių metrų kietojo ploto. Numatyta vieta paminklui ir memorialui kovotojams už Lietuvos laisvę įamžinti. Visus rekonstrukcijos darbus Lukiškių aikštėje planuojama užbaigti iki šių metų gruodžio 1 dienos.

Premjeras: mažėjanti dujų kaina didins šalies verslo konkurencingumą

Gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas”, priklausanti „Lietuvos energijos” grupei, nuo kovo 1 dienos mažina šių metų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) kainas savo verslo klientams vidutiniškai 16 proc., o taip pat prognozuoja galimybę dešimtadaliu mažinti dujų kainas buitiniams vartotojams. Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus teigimu, tai  - Vyriausybės iniciatyvos peržiūrėti sutartį su bendrove „Statoil” dėl Lietuvai tiekiamų SGD rezultatas. „Dėl  palankesnių energetinių kainų  stiprės Lietuvos įmonių konkurencingumas. Gana nemenką dujų kainų sumažėjimą turėtų pajusti ir šalies žmonės”, - sako  Vyriausybės vadovas. Po sėkmingų derybų su „Statoil” nuo metų vidurio dujų kaina gyventojams gali mažėti apie 10 procentų. Šiemet „Lietuvos dujų tiekimas” iš „Statoil” įsigis apie 300 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, kuriomis patenkins daugiau nei pusę prognozuojamų bendrovės klientų poreikių. Kitą dalį sudarys dujos iš „Gazprom”, kurių bendrovė nenupirko pagal ankstesnę sutartį 2014-2015 metais. Praėjusią savaitę „Lietuvos energijos” grupės įmonė LITGAS pasirašė atnaujintą paskirtojo tiekimo sutartį su Norvegijos „Statoil”. Dėl trečdaliu sumažinto metinio kiekio ir pakeistos kainodaros formulės, SGD terminalo išlaikymo sąnaudos gali sumažėti 33,8 mln. eurų per metus. Dėl mažesnių infrastruktūros sąnaudų šilumos vartotojai kasmet turėtų išleisti 11,3 mln. eurų mažiau, elektros - 9,8 mln. eurų, pramonės vartotojai - apie 7 mln. eurų ir dujas vartojantys gyventojai bei įmonės - atitinkamai 2 mln. eurų ir 3,6 mln. eurų mažiau. Vyriausybės spaudos tarnyba

Socialdemokratai: Vyriausybė didins mokytojų algas

Vyriausybė jau baigia parengti ir suderinti programą, pagal kurią bus įgyvendinama švietimo sistemos reforma. Programoje numatytas ir švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimas pakopomis. „Dar pranešime apie konkrečias finansines galimybes, bet dabar galime pasakyti, kad jau šiais metais nuo rugsėjo 1 dienos mokytojų algos bus pakeltos iki vidurinės ribos, o nuo 2017 sausio 1 d. - antras kėlimo etapas iki maksimalios programoje numatytos ribos,” - viešai pranešė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Socialdemokratų partijos pirmininkas A.Butkevičius patvirtino, kad minėta programa derinama su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis.

Vyriausybė – už prekybos laiko alkoholiniais gėrimais trumpinimą

_MG_7952.jpg Ministrų kabinetas pirmadienį iš esmė pritarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlytiems Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, leidžiantiems alkoholiniais gėrimais prekiauti nuo 10 iki 22 valandos. Šiuo metu alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti nuo 8 val. ryto. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina stiprinti ir socialinę reklamą, nukreiptą prieš alkoholio vartojimą. „Nustatomi draudimai veiksmingi yra tik kartu taikant ir šviečiamojo, auklėjamojo pobūdžio priemones. Nuo šių metų pradėjo veikti Valstybinis sveikatos stiprinimo fondas, tad daugiau dėmesio ir lėšų bus skiriama prevencinėms, šviečiamosioms programoms, taigi, bus taikomos kompleksinės priemonės kovai su žalingu alkoholio vartojimu”, - sako premjeras. Įstatymo projektu, kuriam šiandien iš esmės pritarė Vyriausybė ir kurį dar turės priimti Seimas, siūloma ne tik sutrumpinti alkoholinių gėrimų prekybos laiką, bet ir suteikti savivaldybėms teisę nustatyti vietas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ir uždrausti alkoholio reklamą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, išskyrus tas, kurios turi licencijas.

Premjeras pasiūlė švietimo profsąjungoms eiti derybų keliu

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius penktadienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų atstovais aptarti galimybes, kaip padidinti mokytojų darbo užmokestį, pagerinti darbo sąlygas. Vyriausybės vadovas pasiūlė ieškoti bendro sutarimo ir atidėti planuojamą pedagogų streiką. „Problemas turime spręsti ne streikais, o stengdamiesi išgirsti vieniems kitus ir žingsnis po žingsnio siekdami kompromiso”, - sakė premjeras A. Butkevičius, pabrėždamas, kad tik bendras darbas veda prie konkrečių rezultatų. Sutarta, kad bus rengiami etatinio darbo apmokėjimo metmenys - ši darbo užmokesčio sistema pedagogams garantuotų stabilias pajamas. Šiuo metu mokytojai gali turėti 36 kontaktines valandas per savaitę, tačiau dauguma jų dirba mažiau. Nors pedagogų atlyginimai palaipsniui didėja, tačiau mažėjantis mokinių, o kartu ir darbo valandų skaičius atitinkamai mažina darbo užmokestį. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu vidutinis pedagogo atlyginimas siekia 823,4 eurus per mėnesį. Pedagogų darbo užmokesčio didinimas yra vienas prioritetinių Vyriausybės uždavinių, todėl Ministras Pirmininkas posėdžio metu pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai iki šių metų gegužės 1 dienos parengti etatinio darbo apmokėjimo sistemos metmenis, kuriuos įvertinus etatinį darbo apmokėjimą būtų galima įvesti jau nuo kitų metų sausio 1 dienos. Be to, sutarta iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų skirti papildomas lėšas mokytojų atlyginimams didinti jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Siekiant ir toliau didinti mažiausiai uždirbančių pedagogų atlyginimus, Švietimo ir mokslo ministerija įpareigota ieškoti finansinių galimybių nuo rugsėjo 1 dienos mažiausius atlyginimų koeficientus padidinti iki vidutinių. Kalbėta ir apie galimybę pakeisti mokinio krepšelio metodiką ir leisti savivaldybėms skirti lėšų neformaliajam ugdymui. Vyriausybės naujienos

Premjeras A. Butkevičius: jaunosios kartos uždavinys - toliau kurti ir saugoti mūsų valstybę

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį vyko į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, kur susitiko su čia besimokančiais mokiniais. Premjeras pabrėžė, kad ši mokykla, įkurta daugiau nei prieš šimtą metų , telkė ir ugdė šalies Nepriklausomybės signatarus, prezidentus ir kitus iškilius valstybės veikėjus. Tapti savo šalies patriotais Vyriausybės vadovas linkėjo ir dabartiniams gimnazistams. „Šioje gimnazijoje nuskambėjo savotiškas Lietuvos Nepriklausomybės preliudas, o mes jau netrukus - 2018-aisiais - švęsime Lietuvos 100 metų jubiliejų. Nors mūsų valstybingumo ištakos siekia daugiau nei 1000 metų, pastarasis 100-metis mums buvo itin svarbus. Per šį laikotarpį net du kartus iškovojome Nepriklausomybę, šiandien, kaip laisvi piliečiai, jau gyvename ilgiau nei žmonės prieškario Lietuvoje”, - kalbėjo Ministras Pirmininkas. Premjeras mokinius pakvietė įsitraukti į valstybės atkūrimo 100-mečio renginius. „Mums labai rūpi, kad į jubiliejaus renginius su savo iniciatyvomis įsitrauktų kuo daugiau jaunų žmonių. Netrukus pradės veikti specialus interneto puslapis, tad kviečiu Jus domėtis ir siųsti savo pasiūlymus, kaip Jūs norėtumėte paminėti šią didelę šventę”, - sakė A. Butkevičius. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad būtent jaunajai kartai teks labai svarbus uždavinys - toliau kurti ir saugoti mūsų valstybę. „Kokią ją norėtume matyti, priklausys tik nuo Jūsų”, - sakė jis. Ministras Pirmininkas taip pat teigė, jog labai svarbu skatinti jaunimo užimtumą, savanorystės idėją, nes tai ugdo atsakomybę, rūpestį vieni kitais, ir, galiausiai, įsitraukimą į valstybėje vykstančiuose procesus. Premjeras pastebėjo, jog Vytauto Didžiojo gimnazija yra Vytauto Didžiojo universiteto koordinuojamo projekto, skirto užsienyje gyvenančių ar sugrįžusių lietuvių vaikų lituanistiniam ugdymui, partnerė. „Štai Jums mano iniciatyva. Už pusantro šimto kilometrų nuo Vilniaus yra daugiatautis Visaginas, kuriame šiandien nedaug kas kalba lietuviškai. Mokiniams labai praverstų bendravimas su gilias lietuviškas šaknis turinčia mokykla Rytų Lietuvoje. Tai, manau, būtų geras bendradarbiavimo pavyzdys”, - sakė Vyriausybės vadovas. Bendraudamas su moksleiviais Ministras Pirmininkas A. Butkevičius palinkėjo ir tolerantiškumo bei pagarbos vienas kito nuomonei, pažiūroms, tikėjimui bei kitoniškumui. „Tolerancija - svarbus socialinis audinys, kuris sustiprina ir suvienija žmones”, - prabrėžė jis. Vyriausybės spaudos tarnyba

Patvirtinta sporto medicinos paslaugų teikimo tvarka

Šių metų sausio pradžioje patvirtintas Sporto medicinos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašas, kuris reglamentuos sportininkams būtinos sveikatos priežiūros tvarką. „Kartu su medicinos srities specialistais parengtas ir Sveikatos apsaugos ministrės įsakymu patvirtintas dokumentas padės mūsų šalies sportininkams siekti pergalių ir taip pasaulyje garsinti Lietuvos vardą. Mes suprantame, kad kelias į pergalę prasideda sunkiose treniruotėse, todėl stengiamės palaikyti mūsų sportininkus ir pasiruošimo varžyboms etape, o ne tik tada, kai jie jau grįžta su medaliais”, - sako Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto instituto direktoriaus profesoriaus Rimtauto Gudo teigimu, iki šiol sporto medicinos gydytojo kompetencija buvo neapibrėžta, už šios specialisto konsultacijas pacientai mokėjo savo lėšomis. Naujasis aprašas, kuris įsigalios nuo gegužės 1 dienos, reglamentuoja sporto medicinos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, reikalavimus specialistams, patalpoms, medicinos prietaisams, paslaugų teikimo organizavimą ir medicinos dokumentaciją. Siuntimą pas ambulatorines sporto medicinos paslaugas teikiantį gydytoją išduoda šeimos gydytojas po gydytojo specialisto konsultacijos ar gydytojas specialistas. „Sporto medicinos gydytojas konsultacijos metu įvertina sportininko atramos-judėjimo sistemą, fizinį išsivystymą, specifinius sporto šakų rodiklius, atlieka funkcinį testavimą, - konsultacijos metu atliekamus darbus vardija Kauno klinikų gydytojas reabilitologas Vytenis Trumpickas. - Po to specialistas pateikia išvadas bei rekomendacijas dėl sportavimo ir sudaro gydymo planą, jei reikia, skiria gydymą. Esant indikacijų, sporto medicinos gydytojas gali siųsti pacientą atlikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų.” Sporto medicinos gydytojų Lietuvoje labai trūksta, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universitete ši studijų programa buvo praplėsta ir patobulinta. Sporto medicinos gydytojo darbas neapsiriboja tik konsultacijomis ambulatorinėje grandyje. Naujajame apraše įteisinta ir mobilioji sporto medicinos paslauga, teikiama treniruotėse, sporto renginiuose, mokomosiose treniravimo stovyklose ir kitur, kurią turi teisę teikti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją, suteikiančią teisę teikti ambulatorines sporto medicinos paslaugas. Sporto medicinos gydytojas, teikdamas mobiliąsias sporto medicinos paslaugas, turi gebėti teikti pirmąją medicinos pagalbą treniruočių, sporto renginių, mokomųjų treniravimo stovyklų metu, turėti tam reikiamas priemones ir įrangą. Sporto medicinos gydytojui privalu mokėti atlikti vaistų injekcijas, venų punkcijas, paimti kraują tyrimams, atlikti vietinį nuskausminimą, sustabdyti išorinį kraujavimą, sutvarkyti žaizdą, uždėti gipso longetę, sutvarstyti įvairias kūno vietas, imobilizuoti sąnarius elastine juosta ir parinkti įtvarus. Sporto medicinos paslaugos teikiamos sportininkams mėgėjams bei sportininkams profesionalams. Sportuojantis pacientas sporto medicinos gydytojo konsultacijos gali būti siunčiamas dėl įvairių ortopedinių patologijų: plokščiapėdystės, kelio sąnario vidinių pažeidimų, raumenų, sausgyslių ligų, kaulo vientisumo, kaulų tankio ir struktūros pažeidimų, raiščių, sausgyslių ir raumenų sužalojimų. Taip pat konsultacija gali būti reikalinga dėl pervargimo, krūvio, perkrovimo ir spaudimo sukeltų minkštųjų audinių ligų, įvairių raumenų ir nervų pažeidimo sukeltų skausmų. Turint šeimos gydytojo (po gydytojo specialisto konsultacijos) ar gydytojo specialisto siuntimą, sporto medicinos gydytojo konsultacijos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras A. Butkevičius: jaunosios kartos uždavinys - toliau kurti ir saugoti mūsų valstybę

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį vyko į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, kur susitiko su čia besimokančiais mokiniais. Premjeras pabrėžė, kad ši mokykla, įkurta daugiau nei prieš šimtą metų , telkė ir ugdė šalies Nepriklausomybės signatarus, prezidentus ir kitus iškilius valstybės veikėjus. Tapti savo šalies patriotais Vyriausybės vadovas linkėjo ir dabartiniams gimnazistams. „Šioje gimnazijoje nuskambėjo savotiškas Lietuvos Nepriklausomybės preliudas, o mes jau netrukus - 2018-aisiais - švęsime Lietuvos 100 metų jubiliejų. Nors mūsų valstybingumo ištakos siekia daugiau nei 1000 metų, pastarasis 100-metis mums buvo itin svarbus. Per šį laikotarpį net du kartus iškovojome Nepriklausomybę, šiandien, kaip laisvi piliečiai, jau gyvename ilgiau nei žmonės prieškario Lietuvoje”, - kalbėjo Ministras Pirmininkas. Premjeras mokinius pakvietė įsitraukti į valstybės atkūrimo 100-mečio renginius. „Mums labai rūpi, kad į jubiliejaus renginius su savo iniciatyvomis įsitrauktų kuo daugiau jaunų žmonių. Netrukus pradės veikti specialus interneto puslapis, tad kviečiu Jus domėtis ir siųsti savo pasiūlymus, kaip Jūs norėtumėte paminėti šią didelę šventę”, - sakė A. Butkevičius. Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad būtent jaunajai kartai teks labai svarbus uždavinys - toliau kurti ir saugoti mūsų valstybę. „Kokią ją norėtume matyti, priklausys tik nuo Jūsų”, - sakė jis. Ministras Pirmininkas taip pat teigė, jog labai svarbu skatinti jaunimo užimtumą, savanorystės idėją, nes tai ugdo atsakomybę, rūpestį vieni kitais, ir, galiausiai, įsitraukimą į valstybėje vykstančiuose procesus. Premjeras pastebėjo, jog Vytauto Didžiojo gimnazija yra Vytauto Didžiojo universiteto koordinuojamo projekto, skirto užsienyje gyvenančių ar sugrįžusių lietuvių vaikų lituanistiniam ugdymui, partnerė. „Štai Jums mano iniciatyva. Už pusantro šimto kilometrų nuo Vilniaus yra daugiatautis Visaginas, kuriame šiandien nedaug kas kalba lietuviškai. Mokiniams labai praverstų bendravimas su gilias lietuviškas šaknis turinčia mokykla Rytų Lietuvoje. Tai, manau, būtų geras bendradarbiavimo pavyzdys”, - sakė Vyriausybės vadovas. Bendraudamas su moksleiviais Ministras Pirmininkas A. Butkevičius palinkėjo ir tolerantiškumo bei pagarbos vienas kito nuomonei, pažiūroms, tikėjimui bei kitoniškumui. „Tolerancija - svarbus socialinis audinys, kuris sustiprina ir suvienija žmones”, - prabrėžė jis. Vyriausybės spaudos tarnyba

Ministerijos įpareigotos stiprinti dualinį mokymą

Švietimas universitetas.jpg Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius į pasitarimą dėl profesinio mokymo sistemos tobulinimo sukvietė atsakingų ministerijų atstovus. Pasak premjero, susiduriant su kvalifikuotų specialistų trūkumu, būtinas didesnis dėmesys profesinės mokymo sistemos gerinimui, siekiant, kad Lietuvoje netrūktų kvalifikuotų specialistų. „Profesinio mokymo sistema turi būti moderni ir atitikti besimokančio asmens, visuomenės ir valstybės poreikius. Tam jau optimizuojamas profesinių mokyklų tinklas, pasirašyti susitarimai su asocijuotomis verslo struktūromis dėl darbdavių dalyvavimo atnaujinant profesinio mokymo programas; mokinių praktikų atlikimo asocijuotų verslo struktūrų įmonėse; mokinių kompetencijų vertinimo diplomui gauti (praktines kompetencijas dalį jau vertina tik darbdaviai); mokinių įdarbinimo pabaigus profesinio mokymo programas. Ministerijos įpareigotos siekti didesnio įtraukimo į dualinį mokymą. Tai vienas iš gerų užsienio pavyzdžių - kai besimokantysis teorinių žinių įgyja mokymo įstaigoje ir du trečdalius mokymo laiko atlieka praktiką įmonėje. Tokiu būdu jauni žmonės įgyja reikalingų praktinių įgūdžių, o įmonės gauna reikalingus jaunus kvalifikuotus darbininkus”, - sako premjeras. Palaipsniui valstybinių profesinio mokymo teikėjų tinklas bus pertvarkytas taip, kad tenkintų regionų ūkio šakų poreikius. Jau užbaigtas sektorinių praktinio mokymo centrų įrengimo pirmas etapas (34 įstaigose veikia 42 praktinio mokymo centrai, apimantys beveik visas ūkio šakas). Veikia medienos technologijų ir baldų gamybos, 4 prekybos sektoriaus, 3 žemės ūkio technologijų, 10 transporto, 3 energetikos, 2 maisto pramonės,  4 viešbučių ir restoranų, 4 inžinerinės pramonės, tekstilės pramonės, žuvininkystės, 2  kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų, 6 statybos sektoriaus praktinio mokymo centrai. 2014-2015 m. pasirašytos 8 bendradarbiavimo sutartys su asocijuotomis verslo struktūromis. Siekiant didinti bedarbių įsidarbinimo galimybes, skatinant jų kompetencijų ar kvalifikacijų įsigijimą vykdyti europiniai projektai. Nekvalifikuoti ir ilgalaikiai bedarbiai buvo įtraukiami į Europos socialinio fondo projektą (ESF) „Nekvalifikuotų asmenų kompetencijų didinimas” -  per 2015 metus į profesinį mokymą nusiųsti 5278 bedarbiai, iš 4407 dalyvavimą šioje priemonėje baigusių asmen, 85 proc. įgijo kvalifikaciją. Projekte „Išlik darbo rinkoje”, kurio tikslas - padidinti bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų, vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus, ilgalaikių bedarbių bei jaunimo iki 29 m. galimybes įsidarbinti ir išlikti aktyviais darbo rinkoje, per 2015 m. į darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonę nusiųsti 848 asmenys. Per 6 mėn. po dalyvavimo priemonėje įsidarbino 90 proc. asmenų. Į įdarbinimo subsidijuojant priemonę nusiųstas 5931 asmuo, per 1 mėn. po dalyvavimo priemonėje įsidarbino 79 proc., įgyvendinant ESF projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas” nusiųsti 2043 asmenys, įsidarbino 76 proc. priemonėje dalyvavusių asmenų.

Atleistiems darbuotojams pajamas užtikrins Vyriausybės kuriamas specialus fondas

Vakar Vyriausybė pasitarime pritarė Ūkio ministerijos išvadai dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projekto. Planuojamas fondas yra skirtas atleidžiamų iš darbo darbuotojų, turinčių daugiau nei 5 metų darbo stažą pas vieną darbdavį, apsaugai dėl prarandamų pajamų užtikrinti. Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje solidariai sutarė dėl fondo steigimo, kuris palengvintų darbuotojų atleidimą finansinių sunkumų patiriančiai įmonei. Projekte numatoma, kad tai bus savarankiškas finansinių išteklių fondas, neįtraukiamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Jis būtų sudarytas iš jau dabar mokamų darbdavių įmokų SODRAI, tad papildomai į šį fondą darbdaviams nereikės mokėti. Įmokų tarifo dydį, kuris negali būti mažesnis nei 0,1 proc. ir viršyti 1 proc., nustatys fondo taryba (ją tvirtins Vyriausybė). Jeigu, nustačius maksimalų įmokos tarifą, fondo lėšų nepakanka šiame įstatyme nustatytoms reikmėms užtikrinti, tuomet būtų naudojamos fondo rezervo lėšos. Projekte numatyta, kad fondo rezervui kaupti būtų skirta 10 proc. nuo planuojamos fondo biudžetinių metų įmokų sumos. Fondą administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vyriausybės spaudos tarnyba

Alkoholio vartojimo problemoms spręsti telkiamos įvairios šalies institucijos

Šiandien Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetas svarstė papildomus veiksmus, kurių būtina imtis alkoholio vartojimui šalyje stabdyti. „Iki vasario 15 dienos turi būti parengtas tarpinstitucinis Veiksmų planas alkoholio vartojimo problemoms spręsti - toks sprendimas priimtas šiandien pasitarime. Įgyvendinant šį planą 2016 m. turi dalyvauti Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, Susisiekimo, Ūkio, Teisingumo, Krašto apsaugos, Kultūros ministerijos bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, Kūno kultūros ir sporto departamentai”, - sako Vyriausybės vadovas A. Butkevičius. Premjero teigimu, pastarojo laiko įvykiai liudija, kad skaudžios alkoholio vartojimo pasekmės palietė visus valstybės valdymo sektorius, todėl šiai problemai spręsti telkiamos įvairios šalies institucijos. Ministras Pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad kovai su alkoholio vartojimu bus skiriamas didesnis finansavimas ir tam bus panaudotos iš akcizo mokesčio surinktos lėšos. Šiemet Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui skirta 1,3 mln. eurų, kurie bus skirti visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veikloms, įskaitant prevencinius projektus, mokslinius tyrimus ir socialinę reklamą. Vyriausybės pasitarime pabrėžta, kad šiandien alkoholio vartojimas ir jo pasekmės negali būti siejamas tik su netinkamai organizuota prevencija ar nepakankamai išplėtotomis gydymo paslaugomis. Būtina įsisąmoninti, kad visi ūkio sektoriai turi būti atsakingi už šios problemos sprendimą, sveikatos sektorius, net ir teikdamas aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, negali išspręsti tų socialinių ir ekonominių problemų, kurios lemia psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Visuomenės sveikatos interesą reikia pripažinti prioritetiniu, net jei tai tiesiogiai apsunkintų verslo sąlygas ar tariamai ribotų žmogaus teises - tokiai klausimą Vyriausybės pasitarime pristačiusios sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės nuomonei pritarė kiti Ministrų kabineto nariai. Pagal šiandien priimtą Vyriausybės protokolinį nutarimą visos minėtos institucijos iki 2016 m. vasario 1 d. turi pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai savo siūlomas priemones Veiksmų planui alkoholio vartojimo problemoms spręsti. Veiksmų planą Sveikatos apsaugos ministerija turi parengti iki 2016 m. vasario 15 d. Jame būtina numatyti konkrečias, moksliškai pagrįstas ir efektyvias priemones, užtikrinant glaudų tarpinstitucinį bendradarbiavimą visose srityse. Priemonės turi būti įgyvendintos 2016 metais. Vyriausybės spaudos tarnyba

Vyriausybės laiku priimti sprendimai energetikos sektoriuje verčia „prakaituoti” opoziciją

Kasmet mažėjant dujų ir elektros kainoms, desperatiškai elgiasi konservatoriai, stengdamiesi įnešti į energetikos sektorių sumaištį. „Noriu užtikrinti, kad Vyriausybė darė ir daro viską, kad energetikos sektoriuje vyrautų stabilumas, o kainos už elektrą ir dujas vartotojams nedidėtų. Konservatoriai ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas, būdami valdžioje, nesprendė problemų dėl elektros ir dujų kainų. Jų valdymo laikotarpiu 2010-2013 m. VIAP išlaidos nepagrįstoms, elektros energijos gamybos kvotoms ir subsidijoms augo milžiniškais šuoliais - nuo 125 iki 250 mln. eurų. Subsidijoms išleisti mokesčių mokėtojų pinigai. O to galėjo būti išvengta, jei A. Sekmokas nebūtų norėjęs penėti termofikacinių, o būtų rūpinęsis mažesne kaina vartotojams. Per trejus metus mūsų Vyriausybei pavyko sutaupyti 87 mln. eurų VIAP lėšų. O elektros kainą mums pavyko sumažinti iš viso 16 procentų”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Konservatoriai dabar bando sugriauti ir esamą tvarką dujų sektoriuje, mat sumažėjusi kaina vartotojams ir kompensaciniai mechanizmai rodo, jog socialdemokratų Vyriausybė dirba rezultatyviai. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius net kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad išsiaiškintų, ar nebuitiniams gamtinių dujų vartotojams galiojanti permokos už 2013-2014 metais įsigytas dujas kompensavimo tvarka neprieštarauja teisei. „Džiaugiuosi, kad laiku sureagavome ir radome sprendimus, kad sugebėjome priimti aiškų ir skaidrų mechanizmą, kurio pagrindu dujų tiekimo įmonės buvo įpareigotos, vadovaujantis Vyriausybės nustatytais principais, pakoreguoti ateities laikotarpių gamtinių dujų kainodarą nebuitiniams vartotojams. Manau, kad konservatorių kreipimasis yra ne tik nepagrįstas, bet tai yra nevilties išraiška, kai supranti, kad tavo oponentai sugeba laiku išspręsti problemas. Konstitucinis Teismas jau yra konstatavęs, jog abejonės dėl valstybės ekonominės politikos turinio, prioritetų ir priemonių nėra teisiniai argumentai ir nesudaro pagrindo svarstyti teisės akto atitikimo aukštesnės galios teisės aktams bei Konstitucijai. Vyriausybės sukurtas mechanizmas yra realiai veikiantis, ekonominė nauda yra grąžinama rinkai, o vartotojai gamtines dujas gali įsigyti už patrauklią kainą. Tai ir verčia konservatorius „prakaituoti”, - sako premjeras. Vyriausybės pasirinktas kainų skirtumo grąžinimo nebuitiniams vartotojams mechanizmas yra analogiškas Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintam gamtinių dujų tarifų buitiniams vartotojams nustatymo mechanizmui. Pasirinktas dujų kainų nuolaidos perkėlimo vartotojams modelis per ateities laikotarpius užtikrina, jog dujų kainų sumažinimas pasiektų tiesiogiai visus galutinius Lietuvos vartotojus. Visų pirma, tiesiogiai per atpigusias vartotojams tiekiamas dujas, o antra, per vartojimo krepšelį, į kurį įeina ir šiluma, pagaminta naudojant dujas, sudaro daugelio paslaugų ir prekių kaštų dalį. Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras A. Butkevičius: Birštonas - įkvepiantis pavyzdys, o jaunimas - mūsų ateitis

Penktadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius lankėsi Birštone, kur susitiko su Birštono gimnazijos moksleiviais bei dalyvavo daugiafunkcio sporto centro statybos pradžią simbolizuojančios kapsulės įkasimo ceremonijoje. Šiandien pradedamas statyti laisvalaikio centras - tai modernus kompleksas su erdviomis sporto salėmis, kurias prireikus bus galima pertvarkyti į mažesnes arenas ir pritaikyti įvairioms parodoms, konferencijoms, miesto renginiams. „Noriu pasveikinti Birštono gyventojus su miesto ekonomikai ir socialinei gerovei svarbaus objekto statybos darbų pradžia. Skirdami didelį dėmesio verslo plėtrai ir nedarbo mažinimui, mes taip pat investuojame į žmonių sveikatą ir deramą poilsį, tad tokios investicijos atsiperka dvigubai”, - sakė premjeras A. Butkevičius, Vyriausybės vadovas pažymėjo, jog šių dienų Birštonas - tai sėkmės pavyzdys, kaip plėtoti turizmo sektorių ir tapti rimtu konkurentu tarptautinėje rinkoje. „Nauji Birštono poilsio namai ir gydyklos, atnaujinti viešbučiai ir augantis apgyvendinimo sektorius pastaraisiais metais pritraukė rekordiškai daug turistų tiek iš Lietuvos, tiek ir iš užsienio”, -  sakė Ministras Pirmininkas. Pradėjusiais metais vidaus turizmas išaugo net 10 procentų. Tikimasi, jog šis rodiklis dar labiau pagerės, kuomet įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose jau baigti statyti ir vis dar vystomi projektai atvers lankytojams duris. Vyriausybės vadovas priminė, jog Palangoje jau pastatyta universali sporto salė, miesto koncertų salė ir renovuotas stadionas, Šilalėje atidarytas baseinas. Sporto, sveikatingumo kompleksų ar plaukimo baseinų statybų kapsulės įkastos Kretingoje, Rokiškyje ir Radviliškyje. Dar vienas universalus sporto kompleksas projektuojamas Mažeikiuose. Be to, šiemet bus užbaigta Varėnos sporto komplekso baseino statyba ir Druskininkų sportininkų rengimo centro antrojo etapo darbai - baseinas ir dvikovių sporto šakų salė. Apsilankęs Birštono gimnazijoje premjeras su moksleiviais diskutavo apie valstybės raidą ir ateities viziją. Vyriausybės vadovas kalbėjo, jog praeityje žmonėms teko apginti Lietuvos laisvę, o šiandien svarbiausias uždavinys gula ant jaunimo pečių. „Jums teks kurti Lietuvos ateitį, toliau puoselėti ir stiprinti mūsų valstybę. Šiandien nepaprastai didžiuojuosi jaunuoliais ir merginomis, kurie, paskelbus apie grąžinamą šauktinių kariuomenę nedvejodami atėjo tarnauti savanoriais. Tokių buvo apie 3000 tūkstančius, tai įkvepiantis pavyzdys”, - sakė Ministras Pirmininkas. Premjero teigimu, savanorystė skatina žmonių atsakomybę, rūpestį vieni kitais, dalyvavimą valstybėje vykstančiuose procesuose. Artėjant valstybės 100 metų jubiliejui, Vyriausybės vadovas moksleivius kvietė būti neabejingais ir aktyviai įsitraukti į valstybės atkūrimo renginius, teikti savo pasiūlymus ir iniciatyvas. „Jūs - mūsų ateitis, todėl jau dabar norime Jus matyti, girdėti Jūsų balsą”, - sakė Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. A. Mickevičiaus/LRVK foto Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras: mokytojų darbo sąlygos turi ir toliau gerėti

Vyriausybėje toliau tęsiamos derybos su pedagogų profesinių sąjungų atstovais. Šiandien vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus, buvo aptartos galimybės, kaip toliau būtų galima palaipsniui didinti mokytojų darbo užmokestį ir gerinti jų darbo sąlygas. Premjeras A. Butkevičius pažymėjo, jog pedagogų darbo užmokesčio didinimas ir toliau išlieka vienu prioritetinių Vyriausybės užduočių. Siekiant ir toliau gerinti mokytojų darbo sąlygas, Ministras Pirmininkas pasiūlė sudaryti penkerių metų planą, pagal kurį kiekvienus metus iš eilės, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, palaipsniui būtų didinami pedagogų atlyginimai. Premjero teigimu, toks planas užtikrintų pedagogo specialybės patrauklumą, ypač tarp jaunesnio amžiaus žmonių, gerintų švietimo kokybę bei, žinoma, socialinį pedagogų statusą ir materialinę padėtį. Švietimo ir mokslo ministerijai pavesta parengtį tokio plano įgyvendinimo gaires. Be to, ministerija taip pat įpareigota palaipsniui mažinti tarifinių (tarnybinių) atlyginimų koeficientus, taip vadinamus žirklėmis, paliekant tik jų dydžius, atitinkančius viršutinę ribą. Susitikime taip pat diskutuota, jog papildomų lėšų švietimo sistemai reikėtų ieškoti optimizuojant mokyklų tinklą. Atkreiptas dėmesys į tai, jog nuo 2004 metų šalyje mokinių sumažėjo 21 procentu, o mokytojų - atitinkamai tik 10 procentinių punktų. Kalbėtasi, jog mažinant perteklines išlaidas, sutaupytas lėšas būtų galima investuoti į spartesnį atlyginimų augimą. Siekiant aptarti, kaip ruošiamasi šiandien priimtiems sprendimams, sekantį kartą susitikti sutarta vasario 3 dieną. Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras: viršyti 2015 m. biudžetą labiausiai padėjo sustiprinta finansų kontrolė ir kova su „šešėliu”

Finansų ministerijai paskelbus, kad, išankstiniais duomenimis, valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai per  2015 metus pajamų gavo 2,3 proc. (160,9 mln. eurų) daugiau nei patvirtinta ir 7,1 proc. (470,6 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius mano, kad daugiausia įtakos didesnių pajamų surinkimui turėjo Finansų ministerijos ir pačios Valstybinės mokesčių inspekcijos bei atitinkamų institucijų didesnis dėmesys kovai su šešėline ekonomika, su mokestinių nepriemokų išieškojimu. „Kaip ir žadėjome, pernai buvo sustiprintas dėmesys mokestiniams skaidrumui užtikrinti. Sustiprinome įmonių, prekiaujančių naftos produktais, gyventojų, kurių turtas bei išlaidos neatitinka gaunamų pajamų, sandorių grynaisiais pinigais, neapskaityto darbo užmokesčio kontrolę”, - akcentuoja Vyriausybės vadovas. Išankstiniais duomenimis, bendros 2015 m. metų biudžetų pajamos - 6,947 mlrd. eurų, faktinės - 7,108 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto pajamų planas viršytas 1,1 proc., gauta 62,2 mln. eurų daugiau, nei patvirtinta. Į valstybės biudžetą 2015 metais planuota gauti 5,666 mlrd. eurų pajamų, faktiškai įplaukė 5,728 mlrd. eurų. Palyginti su 2014 metais, gauta 5,4 proc. arba 294,3 mln. eurų daugiau. Viršyti ir savivaldybių biudžetų planai. Planuota, kad į savivaldybių biudžetus 2015 m. įplauks 1,281 mlrd. eurų pajamų, faktiškai gauta 1,379 mlrd. eurų ‒ 98,7 mln. eurų arba 7,7 proc. daugiau nei planuota ir 176,3 mln. eurų arba 14,7 proc. daugiau nei 2014 metais. Vyriausybės spaudos tarnyba

Premjeras A. Butkevičius kvietė moksleivius kurti ateities Lietuvą

Trečiadienį Lietuvai pažymint Laisvės gynėjų dieną ir 25-ąsias Sausio 13-osios metines, Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius Vilniaus Balsių progimnazijoje pilietinio ugdymo pamokoje pabendravo ir mintimis pasidalijo su pirmosios tokios mokyklos, pastatytos Vilniuje po Nepriklausomybės atkūrimo, auklėtiniais. Premjeras kalbėjo, kad šiandien, minėdami Sausio 13-ąją, mūsų kovos už Laisvę dieną, mintimis grįžtame į tuos laikus. „Mes, vyresniosios kartos atstovai, turime ką prisiminti - barikadas prie Seimo, liepsnojančius laužus, žmones sutelkusį vienybės jausmą, kurio neįveikė nei tankai, nei elitiniai sovietinės kariuomenės smogikai. Jūs apie tai žinote iš savo tėvų pasakojimų, istorijos vadovėlių ar televizijos laidų. Kaip ir mes, būdami moksleiviai, iš savo tėvų sužinojome apie jų laikų istorinius įvykius - tremtį į Sibirą, pokario pasipriešinimą sovietinei okupacijai. Taip jau yra, kad vyresniosios kartos išgyvenimai, patirtys ir liudijimai jaunimui tampa nauju istorijos skirsniu”, - sakė A. Butkevičius. Tuomet Ministras Pirmininkas pasiūlė į Sausio 13-osios įvykius pažvelgti plačiau - nepriklausomos Lietuvos valstybės 100-mečio, kurį rengiamės švęsti po dvejų metų, šviesoje. Per tą šimtmetį Lietuva turėjo tik dvi nepriklausomybės atkarpas - 22-ejus metus iki Antrojo pasaulinio karo ir dabar - netrukus Kovo 11-ąją švęsime atkurtos Nepriklausomybės 26-ąsias metines. Laisvėje gyvename ilgiau nei prieškario Lietuva. Pasak premjero, šio ilgo antrojo etapo galėjo ir nebūti, jeigu tą šaltą žiemą dauguma žmonių nebūtų saugoję Seimo, televizijos bokšto, kitų pastatų, jeigu jie gyvenimą būtų tik stebėję iš šono ir piktinęsi, kaip neretai būna. „Todėl žmonių barikados prie valstybei svarbių įstaigų ir buvo priešakinė kovos už nepriklausomą Lietuvą pozicija. Mano kartos žmonės didžiuojasi, kad apgynė Lietuvos laisvę ir atvertė naujus nepriklausomos Lietuvos istorijos puslapius. Šiuos puslapius rašome jau ketvirtį amžiaus. Tačiau būtent jums teks ne mažiau svarbus uždavinys - kurti ateities Lietuvą”, - kalbėjo Vyriausybės vadovas. Rengiantis paminėti mūsų valstybės 100-mečio jubiliejų premjeras pakvietė jaunuolius domėtis, siųsti savo pasiūlymus ir dalyvauti šiai jubiliejinei datai skirtuose projektuose. „Lietuvos 100-mečio jubiliejaus renginių plane - ne tik proginiai renginiai. Galiu išduoti nedidelę paslaptį - sieksime skatinti savanorystės judėjimą, žmonių atsakomybę, rūpinimąsi vieni kitais, dalyvavimą valstybėje vykstančiuose procesuose ir kartu stiprinti Lietuvą. Žinau, kad jūsų mokykla labai gražiai bendradarbiauja su Balsių bendruomene, muziejais, visuomeninėmis organizacijomis ir dalyvauja įvairiose akcijose, kad propaguojate ir skatinate savanorystės, bendruomeniškumo idėjas. Tačiau bendrai paėmus savanorystė mūsų krašte nėra labai populiari. Todėl kviesime žmones, ypač jaunimą, aktyviai dalyvauti visuomeninėse veiklose, akcijose, teikti savo iniciatyvas, dalytis patirtimi”, - sakė A. Butkevičius. Pasak premjero, savanorystė - tai tiltas, mus siejantis su Lietuvos nepriklausomybės aušra. A. Mickevičiaus/LRVK foto Vyriausybės spaudos tarnyba

30 nuteistųjų gavo galimybę pakeisti savo gyvenimą

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje atidarytas socialinės reabilitacijos centras, kur persikels 30 nuteistųjų, turinčių psichiką veikiančių medžiagų priklausomybę. Reabilitacijos centras yra visiškai izoliuotas nuo kitų pataisos namų sektorių, čia gyventi ir gydytis sutikę nuteistieji neturės galimybių bendrauti su kitais laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais. „Reabilitacijos centras Pravieniškėse yra ketvirtasis Lietuvos laisvės atėmimo įstaigose. Labai svarbu, kad nuo alkoholio ar narkotikų priklausantys žmonės turėtų vietą, kur galėtų gydytis ir namo grįžti blaivūs, pakeitę savo gyvenimą,” - centro atidarymo renginyje kalbėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Įkalinimo įstaigose nuolat vyksta anoniminių alkoholikų ir anoniminių narkomanų užsiėmimai. Tačiau izoliuoti reabilitacijos centrai, kur vykdomos sertifikuotos ir aprobuotos programos, veikia tik Vilniaus, Alytaus ir Panevėžio pataisos namuose. Pravieniškių PN-AK atidarytame reabilitacijos centre vykdoma programa skirstoma į tris etapus: pirmajame nuteistieji yra motyvuojami pripažinti savo problemą ir pradėti gydymą, antrajame etape jau yra taikomos įvairios terapijos ir gydymo metodai, o trečiojo etapo - poreabilitacinio laikotarpio sėkmė priklauso tik nuo paties nuteistojo pasiryžimo. Per 12 mėnesių programą baigs 30 nuteistųjų, per 4 metus - 120 nuteistųjų, t. y. 6 proc. nuo visų laisvės atėmimo vietose esančių priklausomų asmenų. Oficialiai skaičiuojama, kad Pravieniškių pataisos namuose priklausomybę alkoholiui ar narkotikams turi apie 20 procentų nuteistųjų. Panašus skaičius svyruoja ir visose pataisos įstaigose. Teisingumo ministerijos informacija

Ūkio ministras E. Gustas: „Sudarysime palankias sąlygas socialinio verslo plėtrai”

„2016-2017 m. sieksime skatinti visuomenę užsiimti socialiniu verslu - numatoma kurti tam palankią teisinę aplinką, finansinę ir mokestinę paramos sistemą, formuoti socialinio verslo kultūrą ir didinti žinomumą. Šie veiksmai, kuriuos įgyvendins šalies institucijos, numatyti patvirtintame Socialinio verslo skatinimo veiksmų plane. Taip žengtas dar vienas žingsnis skatinant šalyje socialinio verslo kūrimąsi ir plėtrą.  Jau yra patvirtinta Socialinio verslo koncepcija, o šis veiksmų planas padės kryptingai skatinti visuomenės verslumą ir jį išnaudoti siekiant socialinių tikslų”, - teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. Pasak ūkio ministro, vienas iš pirmųjų planuojamų veiksmų - atlikti išsamią studiją, siekiant išanalizuoti Lietuvos ir užsienio šalių socialinio verslo plėtros gerąją praktiką, įvertinti socialinio verslo teisinio reglamentavimo problematiką, suformuluoti išvadas, išgryninti socialinio verslo kriterijus ir parengti rekomendacijas teisinės, mokestinės, finansinės aplinkos formavimo klausimais. Taip pat bus siekiama įvardyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų teikiamas viešąsias paslaugas, kurias tikslinga perduoti socialiniam verslui. Remiantis atliktos studijos išvadomis, bus parengtos rekomendacijos dėl socialinio verslo teisinio reglamentavimo. Kita šiame plane numatyta priemonė - Valstybės ar savivaldybės investiciniuose projektuose prioritetą teikti socialinio verslo subjektams ir taikyti jiems didesnio intensyvumo finansavimą. Tai suaktyvins regionų, bendruomenių veiklą, siekiant įgyvendinti greitą ir efektyvų vietovėje kylančių problemų sprendimą. Siekiant skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir žinomumo didinimą bus teikiamos konsultavimo ir informavimo paslaugos socialinio verslo klausimais. Kitas svarbus planuojamas veiksmas yra įgyvendinti 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Parama socialiniam verslui”. Planuojama sukurti atnaujinamą Lietuvoje veikiančių socialinio verslo įmonių žemėlapį, kuriame pateikti pavyzdžiai padės geriau suprasti socialinio verslo principus, parodys situaciją, neišnaudotas nišas ir galimybes socialinio verslo srityje. „Taip pat vienas iš svarbiausių tikslų, didinant socialinio verslo žinomumą, visuomenei išaiškinti, kad socialinis verslas nėra tapatus socialiai atsakingai įmonei ir toks lyginimas yra klaidingas. Socialinis verslas yra orientuotas į socialinės vertės kūrimą ir tai yra jo prioritetas, o svarbiausias socialiai atsakingos įmonės prioritetas yra finansinis pelnas ir minimalus socialinis poveikis”, - įsitikinęs ūkio ministras E. Gustas. Ūkio ministerija kviečia savivaldybes, verslo asociacijas, nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti įgyvendinant Socialinio verslo skatinimo veiksmų plano priemones. Su Ūkio ministerijos parengtu Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 m. veiksmų planu galima susipažinti adresu http://ukmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/smulkiojo-ir-vidutinio-verslo-politika/socialinis-verslas. Lietuvoje vis daugėja socialinių verslų. Vienas iš Lietuvoje sėkmingai veikiančių socialinio verslo pavyzdžių - Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektas - socialinis taksi, kuris padeda užtikrinti judėjimo negalią turinčių žmonių keliones į darbą, universitetą, teatrą ir pan. Taip pat - savaitinė Demokratijos mokykla, kur demokratijos mokomasi per kasdienę praktiką. Vaikai realiai dalyvauja valdant mokyklą - taip ugdomas pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas, viešojo kalbėjimo įgūdžiai, atsakingumas, savarankiškumas - ir yra lygiaverčiai bendruomenės nariai. Socialinės ekonomikos vaidmuo yra svarbus Europos Sąjungos (ES) ekonomikai - ji sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto. Socialinės ekonomikos srityje ES dirba daugiau kaip 11 mln. darbuotojų (4,5 proc. dirbančių ES gyventojų). Ūkio ministerijos informacija

Vaikų fizinė ir psichologinė būsena turi būti tikrinama privalomai

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad dėmesys vaikų sveikatai turi būti padidintas, todėl reikalingi ir teisiniai pakeitimai. „Kasmetiniam vaikų sveikatos profilaktiniam patikrinimui turi būti įvestas ne tik privalomumas, bet ir kontrolė bei atsakomybė. Tam jau rengiamasi. 2015 m pabaigoje įsigaliojo sugriežtinta nauja Sveikatos apsaugos ministerijos parengta Vaikų sveikatos tikrinimo tvarkos redakcija. Iki tol psichomotorinės raidos tikrinimas buvo vykdomas vaikui suėjus 2 m., ir pasitaikydavo atvejų, kai sutrikimas būdavo pastebėtas per vėlai, todėl dabar tikrinimas vyksta nuo 3 mėn.”, - sako premjeras A. Butkevičius. Profilaktinio patikrinimo metu gydytojai įvertina vaiko psichomotorinę raidą (iki 4 metų), regėjimą, kalbą, klausą, atramos judamąjį aparatą, išmatuoja ūgį, svorį, ir įvertina psichikos sveikatos būklę, mitybos ir higienos įgūdžius. „Vaiko psichikos sveikata ir higiena yra tas faktorius, kuris gali padėti laiku pastebėti vaiko nepriežiūrą, tai ypač svarbu, kai kalbame apie tėvų atsakomybę socialinės rizikos šeimose. Turi būti įteisintas privalomas vaiko sveikatos tikrinimas, kuris būtų kontroliuojamas, o už nevykdymą būtų taikoma administracinė atsakomybė, kaip yra kitose Europos šalyse. Sveikatos apsaugos ministerija yra įpareigota paruošti reikiamus teisės aktus, kad šis uždavinys būtų įgyvendintas”, - teigia Vyriausybės vadovas. Pagal nustatytą tvarką, vaiko sveikata profilaktiškai tikrinama priklausomai nuo jo amžiaus. Naujagimis (iki 1 mėn. amžiaus) per 3 darbo dienas nuo išvykimo iš akušerijos stacionaro aplankomas 1 kartą. Vėliau naujagimis tikrinamas 1-2 kartus per mėnesį, nuo pusės metų tikrinama kartą per metus, su papildomais apsilankymais, jei tą nurodo gydytojas. Taip pat įvestas privalomas regėjimo tikrinimas kartą per metus. Sveikatos apsaugos ministrės įsakymu kartą per metus vaikams nuo 1 iki 18 metų bus nemokamai tikrinama ir atliekama burnos higiena. Naujas sprendimas, priimtas 2015 m. spalio 1, kad 15-16 m. paaugliai greta kitų skiepų būtų skiepijami nuo kokliušo. O nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. 11 metų mergaitės bus pradėtos skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, kuri sukelia gimdos kaklelio vėžį. Šie skiepai paprastai būna labai brangūs, tačiau valstybė tam surado lėšų. Iš viso skiepams šiemet numatyta skirti per 8 mln. eurų. V. F. Kiurė foto Vyriausybės spaudos tarnyba

Siekiant efektyviau naudoti Europos Sąjungos investicijas, kuriami du statistiniai regionai

_MG_7918.jpgVyriausybė posėdyje nutarė Lietuvoje sudaryti du planavimo regionus - Sostinės regioną iš Vilniaus apskrities ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną iš likusių 9 apskričių. Sprendimas sudaryti du skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionus yra vienas iš parengiamųjų darbų ruošiantis kitam Europos Sąjungos (ES) finansiniam laikotarpiui. ES finansinės investicijos skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams - mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems - nėra vienoda. Planuojant paramos dydį, naudojami pagal dabar galiojantį ES teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių  suskirstytų regionų statistiniai duomenys. Pagal šį klasifikatorių Lietuva laikoma vienu regionu. Vilniaus regionas, kuriame koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos, valdžios sektoriaus įstaigos, pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai kelia į viršų.  Vienam gyventojui tenkanti BVP dalis Vilniaus regione šiuo metu gali siekti iki 110 proc. ES vidurkio. Likusioje Lietuvos dalyje vienam gyventojui tenkanti BVP dalis 75 proc. ES vidurkio nesiekia ir nelabai tikėtina, kad artimiausiais metais sieks. Tikėtina, kad Lietuva, kuri laikoma vienu regionu, viršys 75 proc. Europos Sąjungos BVP vidurkio, o tai yra riba, skirianti mažiau išvystytų ir pereinamųjų regionų kategorijas. Tai reiškia, kad neatlikus jokių veiksmų Lietuva bus priskirta pereinamųjų regionų kategorijai ir ES skiriama parama gali sumažėti iki 60 proc. buvusios apimties - nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų. Vienas iš tokios situacijos sprendimo būdų - Lietuvoje sudaryti atskirus regionus, kurių statistiniai duomenys naudojami planuojant ES finansines investicijas. Abiem regionams skiriamos ES sanglaudos politikos priemonės, nacionalinės regioninės politikos priemonės ir atitinkamai ES finansinės investicijos būtų planuojama atskirai - atsižvelgiant į skirtingą jų išsivystymo lygį. Panaši praktika - turėti atskirą sostinės regioną - yra daugelyje ES valstybių. Vyriausybės sprendimu sudaromi ne administraciniai, o statistiniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nepajus nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos.

Auga užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuva

Išankstiniais duomenimis, 2015 m. trečiąjį ketvirtį, kaip ir antrąjį, tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje augo ir sudarė 247,2 mln. eurų. Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, tai atspindi užsienio investuotojų pasitikėjimą šalies investicine aplinka. „TUI augimą rodo tai, jog per 2015 m. tris pirmuosius ketvirčius jų suma Lietuvoje padidėjo 307 mln. eurų, tai yra 2,4 proc. Lyginant su 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pernai vienam gyventojui vidutiniškai teko 144 eurais daugiau TUI. Iš viso per tris pirmuosius 2015 m. ketvirčius užsienio kapitalo investicijos Lietuvoje sudarė 564,3 mln. eurų, tai yra 2 procentus šalies Bendrojo vidaus produkto. Didesnės investicijos reiškia didesnį darbo vietų skaičių, augančius atlyginimus dirbantiesiems ir pilnėjantį valstybės biudžetą. Rezultatą gerino ir kryptinga Vyriausybės politika, gerinant investicinę aplinką, įskaitant ir Vyriausybės ambicijas priimti socialinį modelį. Verslo nuomone, priėmus šį modelį būtų sudarytos galimybės sukurti dar daugiau darbo vietų, tad tikiuosi, kad Seimas jį priims pavasario sesijoje”, - sako Premjeras. Lietuvoje daugiausia yra investavę Švedijos (3,2 mlrd. eurų ir 24,3 proc. visų TUI), Nyderlandų (1,6 mlrd. eurų ir 11,9 proc. visų TUI), Vokietijos (1,2 mlrd. eurų ir 9,4 proc. visų TUI), Norvegijos (861 mln. eurų ir 6,5 proc. visų TUI), Lenkijos (825,5 mln. eurų ir 6,3 proc. visų TUI) bei Estijos (560,8 mln. eurų ir 4,3 proc. visų TUI) investuotojai. 2015 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, sukauptosios TUI Lietuvoje iš Europos Sąjungos valstybių narių sudarė 10,9 mlrd. eurų (82,6 proc. visų TUI), iš euro zonos šalių - 5,9 mlrd. eurų (44,7 proc. visų TUI), iš NVS šalių - 300,3 mln. eurų (2,3 proc. visų TUI). Vyriausybės spaudos tarnyba

Imamasi priemonių, kurios stiprintų keleivių saugumą

Šiandien Vyriausybė pritarė Transporto veiklos pagrindų  įstatymo projektui, kurio dėka bus galima efektyviau kovoti su terorizmo keliamomis grėsmėmis. Vadinamasis PNR (angl. Passenger Name Record) projektas atveria kelią naudotis oro vežėjų kaupiamais bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenimis. Taip siekiama užtikrinti terorizmo ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų prevenciją, apsaugoti asmenų sveikatą ir gyvybę, užtikrinti jų teises ir laisves, nustatyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis. Ne mažiau svarbu - ir nacionalinio saugumas užtikrinimas užkertant kelią išorės ir vidaus veiksniams, pavojams ir grėsmėms, kurie numatyti mūsų šalies Nacionalinio saugumo strategijoje. Naujos priemonės taip pat leis geriau identifikuoti ieškomus asmenis bei užtikrinti nelegalios imigracijos kontrolę. Oro vežėjams nustatoma pareiga ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, įgaliotai policijos įstaigai pateikti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie keleivius, atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos. Pirmuoju atveju bus pateikiami PNR duomenys, leidžiantys identifikuoti nežinomus rizikos grupei priskiriamus asmenis. Antruoju atveju, t. y. iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai - galutiniai PNR ir API (angl.  Advanced Passenger Information) duomenys, leidžiantys identifikuoti žinomus rizikos grupei priskiriamus asmenis. Siūlomi pakeitimai padės įgyvendinti vieną iš pagrindinių nusikalstamų veikų ištyrimo ir užkardymo principų - tai informacijos apie konkrečią situaciją surinkimas ir jos valdymas realiu laiku, paremtas analize. Teisėsaugos institucijos turės galimybę rinkti, apdoroti, vertinti PNR informaciją, siekdamos nustatyti nusikalstamumo rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nusikalstamų veikų prevencijos, analizės ir tyrimo tikslais. Taip pat pagal atitinkamus kriterijus bus galima identifikuoti asmenį, informaciją, suprasti nusikalstamus reiškinius ir tendencijas, rinkti informaciją apie nusikalstamas veikas ir nustatyti sąsajas tarp asmenų ir tarp skirtingų nustatytų veikų ar nustatyti būsimas galimas tokias veikas. Teisė laiku susipažinti su tikslia ir naujausia informacija yra esminis dalykas, sudarantis sąlygas teisėsaugos institucijoms sėkmingai ir operatyviai išaiškinti, užkardyti ir tirti nusikaltimus ar nusikalstamas veikas. Kadangi nusikalstama veikla vykdoma slaptai, ją reikia kontroliuoti, o informaciją apie ją reikia gauti ir keistis ypač skubiai siekiant nustatyti, ar buvo arba ateityje gali būti įvykdytos konkrečios nusikalstamos veikos. Lietuva jau turi reikiamą techninę įrangą PNR sistemai, kuri apims ir skrydžius ES viduje. Mūsų šalis yra viena iš keturiolikos valstybių narių, 2012 m. gavusių ES finansavimą nacionalinės PNR sistemos kūrimui. S. Mykolaitytės foto

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu „Žinių radijui”

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius „Žinių radijo” laidoje „Pozicija” - apie Kėdainių raj. tragedijos pamokas ir priemones, kurių imamasi, kad tokie nusikaltimai nesikartotų, papildomus siūlymus, kurie sugriežtintų alkoholio prieinamumą, kitas aktualijas. “Neseniai kaip tik uždraudėme prekybą alkoholiu degalinėse. Tai aš vertinu kaip smulkų žingsnį, bet vis tiek mažinantį alkoholio pasiekiamumą, ir tikiuosi, kad artimiausiu metu bus pateikti dar papildomi įstatymų projektai, kurie dar labiau sugriežtins alkoholio prieinamumą”, - sako premjeras. Be to, kovojant su alkoholizmu, pasak Vyriausybės vadovo, turi būti sustiprinta švietėjiška programa - geras pavyzdys, kaip efektyviomis priemonėmis galima pasiekti rezultatų, yra žūčių keliuose sumažėjimas, įgyvendintas pagal programą „Karas keliuose”. Premjeras taip pat pritaria akcizo alkoholiui didinimui, vykdomam pagal ilgalaikę programą. Ministras Pirmininkas tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims reikalingus teisės aktus, susijusius su naujuoju socialiniu modeliu. “Tikiuosi ir labai džiaugiuosi, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas labai aktyviai dirba ir dirba dabar kiekvieną dieną, ir tikrai noriu padėkoti komiteto nariams ir pasidžiaugti, kad yra toks teigiamas požiūris į tų įstatymų projektų svarstymą”, - interviu „Žinių radijui” sako Vyriausybės vadovas. Vyriausybės spaudos tarnyba

Vyriausybė avaringumą mažino griežtindama vairuotojų atsakomybę ir gerindama infrastruktūrą

Pernai, lyginant su 2014 metais, eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius mažėjo 9,7 proc., o per pastaruosius penkerius metus - net 20 procentinių punktų. Kalbant apie visą nepriklausomybės laikotarpį, pernai skausmingų nelaimių keliuose buvo mažiausiai nuo pat 1991 metų. „Kiekvienais metais vertiname padėtį visuose šalies keliuose ir investuojame į priemones, kurios didina žmonių saugumą. Pavyzdžiui, valstybinės reikšmės keliuose rekonstruojama per 250 avaringų ruožų, kuriama papildoma saugumo infrastruktūra - žiedinės sankryžos, atitvarai, salelės. Mūsų skaičiavimais, avaringų vietų skaičius dėl tokių priemonių jau sumažėjo nuo 280  iki  37″, - sako premjeras Algirdas Butkevičius. Vien per 2015 metus Lietuvos keliuose rekonstruota 15 avaringų sankryžų, padidintas šalikelių saugumas, apšviesti avaringi ruožai, nutiesta 18 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengta 160 greičio mažinimo priemonių, rekonstruotos pavojingos pėsčiųjų perėjos. Tyrimais nustatyta, kad įdiegus inžinerines priemones visuose tuose kelio ruožuose saugaus eismo situacija ženkliai pagerėja. „Tačiau esminės nelaimių kelyje priežastys yra sąmoningas vairuotojų pareigų nevykdymas, pavyzdžiui, pėsčiųjų nepraleidimas per perėją, greičio viršijimas, neatsakingumas, kai sėdama prie vairo išgėrus svaigalų, o kai kada ir pačių pėsčiųjų neatsargumas. Chuliganišką vairavimą stengiamės pažaboti įtvirtindami griežtesnę atsakomybę”, - sako premjeras. Siekiant toliau mažinti nelaimingų įvykių skaičių šalyje, praėjusiais metais buvo pritarta Administracinių nusižengimų kodekso nuostatoms, kuriomis įtvirtinta griežtesnė atsakomybė už transporto priemonių lenkimų taisyklių pažeidimus, pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Pavyzdžiui,  nuo šių metų balandžio 1 d. už lenkimo taisyklių pažeidimus bus skiriama ne tik piniginė bauda, bet ir  teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Be to, jau įsigaliojo 0 promilių taisyklė vairuotojams, kurie yra pradedantieji ar dirba darbą, tiesiogiai susijusį su vairavimu ir kitų žmonių ar krovinių vežimu. Šiems vairuotojams taip pat įvestas reikalavimas naudotis vadinamaisiais alkoblokais, tai yra priemonėmis, kurios, esant neblaiviam, neleidžia užvesti automobilio. Mažinant incidentus šalies keliuose jau pradėtas kontroliuoti vidutinis važiavimo greitis - įrengti sektoriniai greičio matuokliai, kurie fiksuoja vidutinio važiavimo greičio pažeidimo atvejus. Šiemet turėtų atsirasti iki 50 ruožų valstybinės reikšmės keliuose, kuriuose bus įrengti tokie greičio matavimo prietaisai. Toliau siekiama priimti baudos balų sistemą, kurios tikslas - atgrasinti vairuotojus nuo sistemingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu LRT radijui

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius interviu LRT radijui - apie tragediją Kėdainių rajone, sukrėtusią visą šalį ir apie priemones, kurių būtina imtis tokių nelaimių prevencijai užtikrinti. Premjeras sako, jog tragiški įvykiai parodė, jog kai kuriose savivaldybėse, dirbant su socialinės rizikos šeimomis, tam skirtingų institucijų funkcijos vykdomos nekoordinuotai, dažnai trūksta komunikacijos apie vykdomus veiksmus. Vyriausybės vadovas pabrėžia, jog vakar atsakingos ministerijos buvo įpareigotos per mėnesį parengti ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomą darbo metodiką savivaldybių darbui su socialinės rizikos šeimomis. Šia metodika privalės vadovautis Vaikų teisių skyriai savivaldybėse, Sveikatos priežiūros centrai ir panašios institucijos, kurios bus įpareigotos nuolatos keistis informacija apie esamą padėtį. Paklaustas ar reikėtų papildomos institucijos, kuri rūpintųsi vaiko teisių apsauga, Ministras Pirmininkas sako, jog tai nėra atmestinas siūlymas, tačiau pirmiausia būtina užtikrinti, kad tinkamai savo funkcijas vykdytų jau veikiančios institucijos. „Manau, jog šiandien teisinė bazė specialistams leidžia pilnai atlikti savo funkcijas, tačiau kartais suveikia žmogiškasis faktorius, galbūt, kai kuriais atvejais, pritrūksta atsakomybės”, - sako Vyriausybės vadovas A. Butkevičius. Ministras Pirmininkas sako, jog šios tragedijos tyrimo imtasi nedelsiant. Premjeras pažymi, jog supranta visuomenės poreikį žinoti apie situaciją iš esmės ir užtikrina, kad Vyriausybės tikslas yra toliau sistemingai dirbti ir spręsti esamas problemas.

Premjeras pavedė parengti darbo su socialinės rizikos šeimomis metodiką

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dėl incidento Kėdainių rajone, Saviečių kaime pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerija parengti ne rekomendacinio pobūdžio, o privalomą darbo metodiką savivaldybių darbui su socialinės rizikos šeimomis. „Tragiški įvykiai parodė, jog savivaldybėms tapus savarankiškesnėmis dirbant su socialinės rizikos šeimomis kai kurios funkcijos vykdomos nekoordinuotai, trūksta komunikacijos tarp institucijų, laiku neatliekami vienos ar kitos institucijos veiksmai. Tad ministrams pavesta kartu paruošti bendrą metodiką, kuria privalės vadovautis Vaikų teisių skyriai savivaldybėse, Sveikatos priežiūros centrai ir panašios institucijos”, - sako premjeras A. Butkevičius. Kaip pavyzdį Vyriausybės vadovas paminėjo privalomą socialinės rizikos šeimų vaikų ugdymą. Jei vaikas dar nesulaukęs 6 metų, jis privalėtų lankyti darželį, kad jį patį ir jo aplinką būtų įmanoma stebėti, o prireikus keistis informacija. „Kilus bet kokiems įtarimams informacija tarp institucijų turi būti privalomai dalijamasi - tarp vaiko teisių, švietimo darbuotojų, medikų ir policijos, tik tuomet įmanomas veiksmų koordinavimas ir prevencija”, - įsitikinęs Ministras Pirmininkas. A. Mickevičiaus/LRVK foto Vyriausybės spaudos tarnyba

2015 m. Vyriausybės veiklos rezultatai - išsamiai

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius dalyvavo spaudos konferencijoje, kurios metu apžvelgė Vyriausybės per 2015 metus nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus bei pristatė šių metų veiklos prioritetus. Premjeras pažymėjo, jog nominalus vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 735,1 ir, palyginus su 2014 m. trečiuoju ketvirčiu, augo 5,5 procento. Be to, pernai Vyriausybė priėmė sprendimą nuo 2016 m. neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti nuo 166 eurų iki 200 eurų. Papildomai NPD didės už auginamus vaikus - 2015 m. už vieną vaiką jis sudarė 60 eurų, o nuo 2016 m. sausio 1 dienos padidėjo iki 120 eurų. „Padidinant NPD sudarėme sąlygas realiai augti dirbančiųjų pajamoms”, - sakė Vyriausybės vadovas A. Butkevičius. Ministras Pirmininkas taip pat pabrėžė, jog pernai minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) augo nuo 300 iki 325 eurų, o nuo šių metų sausio 1 d. papildomai ūgtelėjo iki 350 eurų. „Šiuo metu esame priėmę sprendimą nuo liepos 1 d. MMA dar kartą kilstelti iki 380 eurų”, - spaudos konferencijoje teigė premjeras. Kalbant plačiau Vyriausybės vadovas išskyrė, jog nuo 2014 metų Vyriausybė palaipsniui didino kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokestį: „2014 metais atlyginimas padidintas vidutiniškai 71 euru, 2015 metais - 46 eurais. Nuo šių metų liepos 1 d. darbo užmokestis papildomai vėl kils vidutiniškai 71 euru, o šioje srityje dirbančių žmonių minimalūs atlyginimai sieks 480 eurų”. Taip pat didės vidutiniškai 70 eurų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokestis. Tai palies apie 7,5 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų - socialinius darbuotojus, gestų kalbos vertėjus, individualios priežiūros personalą. Pernai metais mažiausiai uždirbančių darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimas didėjo 10 proc., o nuo šių metų sausio 1 d.  paaugo dar 5 proc. Visiems kitiems pedagogams atlyginimai didėja 3 proc. „Siekiame priartinti darželio auklėtojų algas prie bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimų”, - aiškino Ministras Pirmininkas. Premjeras teigė, jog vykdant policijos pertvarką ir skyrus papildomus 10,4 mln. eurų, šiemet iki liepos 1 d. bus padidinti žemiausios grandies policijos pareigūnų atlyginimai. „Tie, kurie gaudavo 375 eurus, nuo metų vidurio gaus ne mažiau 600 eurų, o vidurinės grandies pareigūnai, gaudavę minimaliai 425 eurus, gaus ne mažiau 700 eurų atlyginimą atskaičius mokesčius”, - sakė jis. Be to, nuo liepos 1 d. įsigalios 40 valandų darbo savaitė ugniagesiams gelbėtojams. „Dirbantiems pamainomis darbo užmokestis padidės vidutiniškai 10 proc. Bendrai visiems Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams darbo užmokestis didės 5 proc.”, - aiškino Vyriausybės vadovas. Kalbant apie pensijas, konferencijoje pažymėta, jog šiemet padidinta bazinė pensija, be to, bus pradėtos mokėti kompensacijos dirbusiems pensininkams. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius kalbėjo, jog toliau - 0,8 proc. punkto - mažėjo nedarbo lygis. „2015 m. pritraukti  24 tiesioginių užsienio investicijų projektai, kuriuos įgyvendinus bus sukurta daugiau kaip 2 tūkst. naujų darbo vietų, todėl nedarbas šalyje ir toliau mažės”, - sakė premjeras. Vyriausybės vadovas teigė, jog praėjusieji metai išties įėjo į Lietuvos istoriją, nes pernai pirmą kartą mūsų šalis tapo energetiškai nepriklausoma nuo vienintelio energijos išteklių tiekėjo Rytuose. „Jeigu kalbėtume apie visą šalies energetiką, tai reikia pažymėti, jog buvo diversifikuotas ne tik dujų sektorius, bet ir baigtos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija. Tai irgi, manau, yra istorinis įvykis, nes tokių jungčių mes siekėme nuo pat Nepriklausomybės pradžios”, - sakė Vyriausybės vadovas. Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį ir į „GIPL” projektą, kuris bus baigtas iki 2019 metų ir leis Lietuvos dujų sektoriui pilnai integruotis į Vidurio ir Vakarų Europos tinklus. Kalbėdamas apie šių mėtų iššūkius, premjeras A. Butkevičius akcentavo būtinybę Seime priimti socialinio modelio projektą, kuris leistų padidinti šalies konkurencingumą ir dirbančiųjų pajamas. Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog tikisi, kad Seimo socialinės apsaugos ir darbo komitetas paruoš išvadas dar iki šių metų kovo mėnesio pradžios. Kaip kitus prioritetinius 2016 metų darbus Ministras Pirmininkas įvardijo tolesnį  energetinės nepriklausomybės stiprinimą, šalies ūkio augimą ir naujų rinkų paiešką lietuviškai produkcijai, pasirengimą narystei Ekonominio  bendradarbiavimo  ir plėtros  organizacijoje. Spaudos konferencijoje premjeras A. Butkevičius atkreipė dėmesį, jog užsienio politikoje bus tęsiamas aktyvus vaidmuo Rytų partnerystės procese, ypač pagalbos Ukrainai klausimu. A. Mickevičiaus/LRVK foto Vyriausybės spaudos tarnyba

Naujos elektros jungtys elektros kainą gyventojams sumažins nuo 2016 m. liepos

Gyventojai naujų elektros jungčių su Švedija ir Lenkija naudą galės pajusti jau po pusmečio - iki to laiko, pradėjus komercinę veiklą, paaiškės koks naujų jungčių poveikis kainoms elektros biržoje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), įvertinusi dėl jungčių pasikeitusią situaciją rinkoje, naujas kainas gyventojams nustatys 2016 m. viduryje. Šiuo metu, pradedant naujų elektros jungčių bandymus, dar nėra galimybės tiksliai įvertinti, kokią įtaką rinkai galėtų padaryti naujos elektros energijos jungtys. VKEKK, apskaičiuodama būsimas elektros energijos kainas, remiasi faktiniais sandoriais ir pagal juos sudarytomis prognozėmis, todėl nustatydama 2016 m. elektros kainas dar negalėjo įvertinti būsimo jungčių poveikio. Gyventojams patvirtintos elektros energijos kainos jau mažėja ir nuo 2016 m. sausio, tačiau dėl kitų priežasčių - kainų mažėjimą lemia efektyvesnė skirstomųjų tinklų veikla, mažesnis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) poreikis, o taip pat ir sumažėjusi elektros rinkos kaina dar prieš paleidžiant naujas elektros energijos jungtis. Dauguma gyventojų atsiskaito „standartiniu” mokėjimo planu, pagal jį elektros energijos tarifas mažėja nuo 12,9 ct/kWh, iki 12,7 ct/kWh (2013 m. šis tarifas siekė 14,5 ct/kWh). „Efektyvus energetikos sektoriaus valdymas leidžia elektros kainą gyventojams sumažinti jau trečius metus iš eilės su perspektyva, kad elektros kaina dar kartą mažės ir kitais metais. Pradėjus komerciškai eksploatuoti naujas jungtis su Švedija ir Lenkija, turėsime itin konkurencingą ir atvirą elektros rinką, joje elektros srautus, kainas, rinkos dalyvių elgesį lems tik ekonominiai motyvai”, - teigia Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Verslas, elektros energiją perkantis su birža susietomis kainomis, naujų jungčių poveikį galės pajusti pirmasis - vos tik pokyčiai atsiras biržoje „Nord Pool Spot”. Preliminariai vertinama, kad dėl esančių kainų skirtumų tarp Lietuvos ir Skandinavijos šalių, pradėjus eksploatuoti jungtis Lietuvos rinkoje didmeninė elektros energijos kaina galėtų sumažėti apie 20 proc. Biržos „Nord Pool Spot” duomenimis, didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje ir Latvijoje pastaruoju metu yra dvigubai didesnė, lyginant su Švedija. Grudžio 31 d. Švedijoje elektros energijos gamybos kaina sudaro 15,28 EUR už megavatvalandę, tuo tarpu Lietuvoje - 34,14 EUR/MWh. Elektros jungtis „NordBalt” kainų skirtumus sumažins iki minimumo. Vyriausybės spaudos tarnyba

Vyriausybė nuo sausio 1 dienos didina pensijas ir išmokas

Vyriausybė posėdyje nuo 2016 m. sausio 1 d. patvirtino: valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį  - 112 eurų (dabar 108 Eur); maksimalios neperskaičiuotos pensijos dydį - 245 eurai (dabar 236 Eur); einamųjų 2016 metų draudžiamųjų pajamų dydį - 445 eurai (dabar 434 Eur). „Kaip ir žadėjome, nuo sausio didiname pensijas. Priėmus šį nutarimą vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidės 8,21 euro, ir tai palies apie 857 tūkstančius asmenų. Taip pat didės socialinio draudimo pašalpų, išmokų (ligos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės), nelaimingų atsitikimų darbe, profesinės ligos ir kitų) minimalūs ir maksimalūs dydžiai, neperskaičiuotos pensijos, valstybinės šalpos išmokos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Papildomas lėšų poreikis 2016 metams: iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto - 74,1 mln. eurų, iš valstybės biudžeto - 11 mln. eurų. Nurodytiems rodikliams didinti reikalingų lėšų poreikis 2016 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete ir valstybės biudžete yra numatytas. Vyriausybės spaudos tarnyba

Nuo kitų metų didėja finansavimas švietimui

„Nuo 2016 m. sausio 1 d. bus didinami visų grandžių pedagogų atlyginimai. Mažiausiai uždirbantiems - ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams - darbo užmokestis kils iki 7 proc., šiemet jų algos jau didėjo 10 proc. Pradedantiems bendrojo ugdymo mokyklų mokytojams atlyginimai didės 5 proc., visiems kitiems - 3 proc.”, - sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Vyriausybei šiandien posėdyje patvirtinus Mokinio krepšelio lėšų ir paskirstymo metodikos pakeitimus. Vyriausybė, tikslindama kitų metų biudžeto projektą, priėmė svarbų sprendimą ir skyrė švietimui papildomai 10 mln. eurų švietimui. Todėl pirmą kartą po šešerių metų  bus didinami visų pedagogų atlyginimai, o mokinio krepšelis didėja 34 eurais. Mokinio krepšelis nuo sausio 1 d. bus 1014 eurų. 30 proc. didesnį mokinio krepšelį galės gauti pabėgėlių vaikai. Kitais metais toliau bus tęsiamas neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimas - „neformalaus ugdymo krepšelis”, šiam tikslui numatyta 9,7 mln. eurų. Be to, kitais metais Alytaus, Jonavos, Telšių, Raseinių, Šalčininkų savivaldybėse bus įgyvendinamas naujas mokyklų finansavimo modelis - klasės krepšelis.  Ši nauja švietimo finansavimo metodika leis išsaugoti reikalingą mokyklų finansavimą mažėjant mokinių skaičiui. Kitąmet 1,5 mln. eurų didėja pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondas. Tam skirta 3 milijonai 200 tūkstančių eurų.  Šiais metais pasinaudoti išmokų fondu norą pareiškė  per 900 į užtarnautą poilsį pageidaujančių išeiti mokytojų. Vyriausybės spaudos tarnyba

Algirdo Butkevičiaus sveikinimas švenčių proga

Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus interviu LRT radijui

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kalbėdamas interviu LRT radijui apžvelgia 2015-uosius metus, atsako į klausimus apie euro valiutos naudą ir ekonomikos tendencijas šalyje.

Paklaustas, kokią naudą Lietuvai davė euro valiutos įvedimas, premjeras sako, jog pirmiausia valstybė, o taip pat ir gyventojai, nebepatiria valiutos konvertavimo kaštų, dešimtimis milijonų sumenko skolinimosi išlaidos. „Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, verslas ir gyventojai dėl euro poveikio palūkanoms jau šiais metais sutaupė apie 40 mln. eurų, o valstybė už šiemet prisiimtus finansinius įsipareigojimus mokės net 70 mln. eurų mažiau“, – teigia Vyriausybės vadovas.

Komentuodamas gyventojų pastabas, jog produktų ir paslaugų kainos per šiuos metus ženkliai padidėjo, Ministras Pirmininko aiškina, jog, Statistikos departamento duomenimis, 100 visuomenės požiūriu pačių aktualiausių jų kasdieniniam gyvenimui prekių ir paslaugų sąrašo pusės prekių kainos padidėjo, o pusės – atvirkščiai, sumažėjo. „Tokias kainų svyravimo tendencijas pagrinde lėmė energetinių išteklių kainų mažėjimas ir darbo užmokesčio augimas“, – sako premjeras.

Vyriausybės vadovo teigimu, visada ūgtelėjusios kainos pastebimos labiau nei sumažėjusios, tačiau atliktais vertinimais euro įtaka kainų pokyčiams tesudarė 0,004 – 0,01 procentinio punkto. „Tai maždaug tris kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse – Latvijoje ir Estijoje. Prie to prisidėjo ir tinkamai Vyriausybės vykdytas euro įvedimo procesas“, – pažymi Ministras Pirmininkas.

Interviu Premjeras A. Butkevičius teigia, kad šalies pramonė šiemet išaugo 4,7 procento ir pasiekė 17,2 mlrd. eurų, nepaisant Rusijos embargo poveikio. „Šiemet šalies ūkio augimas buvo nuoseklus – trečiąjį metų ketvirtį realus BVP sudarė daugiau nei 9 mln. eurų ir per metus išaugo 1,7 procento. Be to, Rusijos embargo akivaizdoje eksportas į Europos Sąjungos šalis padidėjo 7,1 procento, taip pat atsiveria didelės rinkos kituose pasaulio kontinentuose“, – sako Vyriausybės vadovas.

Paklaustas, ko palinkėtų šalies gyventojams artėjančių švenčių proga, Ministras Pirmininkas sako, jog pirmiausia žmonėms norėtų padėkoti už jų sąžiningumą, darbštumą ir susitelkimą vardan bendro tikslo – šalies gerovės ir klestėjimo. „O palinkėti norėčiau vienybės, nes tik būdami vieningi esame stiprūs, bei laimės ateinančiais 2016-aisiais metais“, – linki premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybes žinių tarnyba

Premjeras A. Butkevičius: esame pasirengę stiprinti bendradarbiavimą su Kinija

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmadienį Kinijos Liaudies Respublikoje susitiko su šalies Kongreso biuro nare, Tarptautinių ryšių komiteto pirmininko pavaduotoja Baige Zhao. Pokalbio metu aptarti dvišaliai Lietuvos ir Kinijos santykiai bei ekonominio bendradarbiavimo potencialas, taip pat kalbėtasi apie pasaulines aktualijas, tokias kaip žmonių saugumas.

„Džiaugiuosi intensyvėjančiu Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimu. Šiais metais Lietuvoje lankėsi itin aukšto rango Kinijos pareigūnai, verslo galimybėmis susidomėjo stambios korporacijos. Noriu pabrėžti, kad esame pasirengę stiprinti prekybos, transporto, ekonominį ir kultūrinį bendradarbiavimą su Kinija“, – kalbėjo premjeras A. Butkevičius.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, jog Vyriausybė sudaro palankias sąlygas užsienio investicijų pritraukimui į šalį ir jų verslo plėtrai, ypač pasinaudojant „Vieno kelio, vienos juostos“ iniciatyva. „Labai vertiname Kinijos investicijas mūsų šalyje ir Baltijos regione, džiaugiamės Kinijos įmonių grupės „China Merchants Group“ ketinimais plėsti veiklą būtent mūsų šalyje,“ – sakė Vyriausybės vadovas.

Ministras Pirmininkas A. Butkevičius pabrėžė būtinybę atverti eksporto kelius į Kiniją lietuviškiems pieno ir mėsos produktams. „Džiaugiuosi, kad prie pieno produktų eksporto leidimų gavimo priartėjome dar vienu žingsniu. Tai ne vienerių metų darbo rezultatai, šių sertifikatų Lietuva su nekantrumu laukia, kad būtų užbaigtas visas derybų ir leidimų išdavimo procesas“, – teigė Lietuvos premjeras, pažymėdamas, kad taip pat artimiausiu metu tikimasi išspręsti klausimus ir dėl mėsos produktų eksporto į Kiniją.

Lapkričio 17 dieną Kinijoje pasirašytas trišalis Lietuvos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Kinijos Liaudies Respublikos generalinės kokybės priežiūros, kontrolės ir karantino administracijos protokolas dėl veterinarinių ir higienos reikalavimų pieno produktams, kuriuos ketinama eksportuoti į Kiniją.

Susitikime toliau kalbėtasi, jog ne tik verslas, bet ir tiesioginis žmonių bendravimas gali suartinti geografiškai tolimas šalis. Pokalbio metu pasidžiaugta, jog Kinijos turistų srautas Lietuvoje auga, tai reiškia vis didesnį susidomėjimą mūsų šalimi.

Kalbantis apie geopolitinę situaciją, Ministras Pirmininkas A. Butkevičius akcentavo, kad Lietuva, kaip nenuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė, aktyviai bendradarbiauja su Kinija siekiant palaikyti taiką ir saugumą pasaulyje, ypatingą dėmesį skirdama šalių teritoriniam vientisumui ir suverenumui, remiantis Jungtinių Tautų Chartija.

Vyriausybės spaudos tarnyba

A. Mickevičiaus/LRVK foto

Rodyk draugams